Skaitymas įtempus ausis: muzika Kosto Ostrausko dramose

LTStraipsnyje siekiama susistemintai aprašyti muzikos apraiškas išeivijos dramaturgo Kosto Ostrausko (1926–2012) tekstuose. Nors Ostrausko dramaturgija siūlo iškalbingą korpusą tekstų, kuriuose žodis ir muzika jungiami įvairiausiais atvirais ir paslėptais pavidalais (personažai kalba apie muziką, cituojamas muzikos raštas, veikėjais pasirenkami kompozitoriai, įterpiamas muzikinis fonas, mėgdžiojami muzikiniai principai ir struktūros, formos, dinaminės ar artikuliacinės indikacijos kt.), žodžių ir muzikos sąveikos aspektu ji iki šiol išsamiau neanalizuota ir neaptarta. Mėginant atsakyti į klausimus, kokios muzikos egzistavimo formos aptinkamos Ostrausko dramoje ir kaip jas įmanoma aprėpti, teoriniu pamatu pasirenkama intermedialumo tyrėjo Wernerio Wolfo muzikos-literatūros tarpmedijinių santykių klasifikacija, leidžianti įvardyti ir susisteminti konkrečius muzikosliteratūros ryšių tipus bei pozicines ir technines jų rūšis. Muzikinio principo Ostrausko tekstuose aktualizavimas stiprina dramų skaitytojo-atlikėjo poziciją; ryškina išraiškos plotmės svarbą, ragina svarstyti su abiejų medijų (literatūros ir muzikos) specifika susijusius klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kostas Ostrauskas; Drama; Muzika; Intermedialumas; Literatūros muzikalizavimas; Kostas Ostrauskas; Drama; Music; Intermediality; Musicalization of literature.

ENThe author of this article surveys and systematises the many manifestations of music in the texts of Lithuanian playwright and pioneer of absurdist and postmodern drama, Kostas Ostrauskas (1926–2012). Ostrauskas’s drama talks about music and cites it, turns famous figures of the music world into characters and the reader into an active performer, forcing the audience to see (and “hear”) music in various shapes and forms. To explore this dynamics, the author of the article draws on the classification of musico-literary connections developed by intermediality theorist Werner Wolf, which was in turn based on Steven Paul Scher’s triadic typology: a) music and literature; b) literature in music; and c) music in literature. The references to music that can be found in Ostrauskas’s works “illustrate” all of the variations and forms of the interplay between literature and music outlined by Wolf and Scher. The reader of Ostrauskas’s plays is invited to adopt an attitude more active than usual: emphasis is primarily on the plane of expression, as the plays are oriented towards the active reader-performer’s eyes and “ears” (presentation, visuality, plasticity). The systematisation of the connections between music and literature makes it possible to argue that Ostrauskas’s drama examines questions related to the specifics of both media. [From the publication]