Vienos dainos istorija: "Aš atsisakiau savo močiutei"

LTLietuvių liaudies dainos Europoje žinomos nuo XVIII a. vidurio. Švelniu lyrizmu, melodingumu ir paprastumu jos žavėjo literatūrinę visuomenę ir buvo vadinamos lietuvišku žodžiu — Dainos. Šis terminas viešai pavartotas XVIII a. pradžioje, о XIX a. jį įtvirtino Liudvikas Rėza, pirmąjį lietuvių dainyną pavadinęs Dainos oder Litthauische Volkslieder (1825). Terminą Dainos vartojo ir profesionalūs kalbininkai Jakobas Grimmas, Frydrichas Kuršaitis, Ferdinandas Nesselmannas ir kt. Prūsijos lietuvių tautosakos lobyne yra daina, turinti nepaprastą istoriją. Ji žengė į viešumą lietuvių, lotynų ir vokiečių kalbomis, ja žavėjosi vokiečių teatro kūrėjas Ephraimas Gottholdas Lessingas, ją populiariame XVIII a. Tautų dainų rinkinyje išspausdino Johannas Gottfriedas Herderis, mintinai mokėjo vokiečių „poetų kunigaikštis“ Johannas Wolfgangas von Goethe; daina buvo verčiama į slavų ir romanų kalbas, jos sekimus ir perdirbinius kūrė garsūs vokiečių poetai, ji skambėjo teatro scenose, o XIX a. pasiekusi Didžiąją Lietuvą, pasklido gausiomis variacijomis. Ta daina - lyrinis nuotakos atsisveikinimas „Aš atsisakiau savo močiutei“ [Įvadas].