Subnacionalinio lygmens interesų atstovavimas Europos Sąjungoje

LTŠis darbas yra skirtas subnacionalinio lygmens institucijų įtakos ir interesų atstovavimo proceso Europos Sąjungos daugialygio valdymo sistemoje nagrinėjimui. Analizė grindžiama Europos Sąjungos pamatinių sutarčių keitimo ir Europos Konstitucijos rengimo atvejais. Darbe analizuojama, kaip Regionų komiteto atstovai ir subnacionalinio lygmens institucijos bei jų interesus atstovaujantys subjektai atstovauja ir gina savo strateginius tikslus ir interesus ES valdymo sistemoje. Viena pagrindinių darbo išvadų, kad nei viena iš trijų pagrindinių teorijų – neofunkcionalizmas, tarpvyriausybinių santykių teorija, daugialygio valdymo teorija – nagrinėjančių Europos Sąjungos valdymo sistemos funkcionavimą, pilnai neatskleidžia ir nepaaiškina subnacionalinio lygmens įtakos ES sprendimų priėmimui. Išanalizavus subnacionalinio lygmens subjektų interesų atstovavimo rezultatus Mastrichto, Amsterdamo, Nicos procesų ir Europos Konstitucijos rengimo metu identifikuojami pagrindiniai veiksniai, lėmę santykinį interesų atstovavimo efektyvumą. Pirma, tai politiškai palanki situacija ir valstybių narių, ES institucijų atvirumas subnacionalinio lygmens problematikai. Antra, aiškiai mobilizuotas subnacionalinio lygmens institucijų interesų atstovavimas. Ir, trečia, pakankamai aiškaus lyderio interesų atstovavimo procese buvimas. Svarbią reikšmę interesų atstovavimo procese vaidina ir valstybių narių konstitucinės teritorinės santvarkos: kuo labiau valstybė decentralizuota, tuo didesnė jos subnacionalinio lygmens institucijų svarba bei aktyvumas, ir atvirkščiai, kuo valstybė narė labiau centralizuota, tuo labiau tikėtinas šių institucijų pasyvumas ir mažareikšmiškumas interesų atstovavimo procese.