Rinkimų kampanijos sąsajos su rinkimų rezultatais: LR seimo rinkimų (1996-2004 m.) atvejis

LTLaisvi ir nepriklausomi, konkurencingi rinkimai, kuomet valstybės piliečiai į valdžią išrenka savo atstovus, tikėdamiesi, kad pastarieji atstovaus ir gins jų interesus, yra vienas iš atstovaujamąją demokratiją apibūdinančių bruožų. Rinkimų procesą sudaro du svarbūs etapai – rinkimų kampanija ir balsavimas. Šio tyrimo objektas yra trijų 1996 m., 2000 m. ir 2004 m. LR Seimo rinkimų kampanijos. Tyrime yra analizuojamos LR Seimo rinkimų kampanijų ypatybės, t.y. kampanijų teisinis reglamentavimas, Lietuvos dienraščiuose pateiktos informacijos sklaida ir pobūdis bei kampanijų finansavimas, ir galimos rinkimų kampanijos sąsajos su rinkėjų balsavimo pasirinkimui, t.y. rinkimų rezultatais. Šio darbo tikslas – nustatyti ir paaiškinti pasirinktų LR Seimo rinkimų kampanijų elementų (teisinė rinkimų bazė, finansavimas, informacijos sklaida spaudoje) sąsajas su rinkėjų balsavimu bei rinkimų rezultatais. Pirmoje dalyje, aptariant rinkėjų elgesio tyrimų modelius bei pagrindinius teiginius, analizuojama teorinė literatūra. Šioje dalyje išskiriami pagrindiniai rinkimų kampanijų modeliai ir nagrinėjami rinkimų kampanijų poveikio nustatymo būdai. Antroje dalyje išsamiai aptariama tyrimo metodologija, pristatomas tyrimo modelis. Trečioje dalyje analizuojamas teisinis rinkimų kampanijų reglamentavimas Lietuvoje. Ketvirtoje disertacijos dalyje pristatomi LR Seimo rinkimų kampanijų empirinio tyrimo, atlikto pagal pasirinktus kriterijus, rezultatai ir interpretacijos. Jame kampanijos analizuojamos pagal kontekstinę aplinką, informacijos srautus dienraščiuose, kampanijų finansavimą, rinkėjų ir politikų rinkimų kampanijos poveikio vertinimus. Šioje dalyje stengiamasi nustatyti, ar kampanijos galėjo veikti rinkėjų apsisprendimą bei galutinius rinkimų rezultatus.