Draudėjų elgsenos sisteminis vertinimas Lietuvos draudimo rinkoje

LTApie draudėjų elgseną įprasta spręsti analizuojant draudimo rinkų plėtros įvertinimo rodiklius – draudimo įmokų pasiskirstymą tarp draudimo šakų, draudimo tankį, prasiskverbimą ir išsiplėtimą, kurie parodo draudimo paslaugų vartojimo šalies mastu lygį kiekybine išraiška, tačiau neleidžia įsigilinti į už jų slypinčius, vartotojų elgseną sąlygojančius sprendimus, jų priežastis ir situacijas, skatinančius juos elgtis tam tikru būdu svarstant įsigyti draudimo paslaugą, apsisprendžiant dėl sudarytos sutarties pratęsimo ir formuojant savo nuomonę apie šias paslaugas ir jų teikėjus. Tai ypač aktualu nagrinėjant naujas, besivystančias draudimo rinkas šalių, kurių gyventojai, palyginti su brandžiomis rinkomis, santykinai mažai naudojasi draudimo paslaugomis: yra pasyvūs, nesidomi, ignoruoja ar atsisako. Atsižvelgiant į teorinių apibendrinimų bei konceptualių pamatų draudėjų elgsenai tirti trūkumą, šis darbas atskleidžia teorinės draudėjų elgsenos koncepcijos sampratą ir turinį, identifikuoja šią koncepciją sudarančius elementus bei jų tarpusavio ryšius, susistemina atliktų teorinių ir empirinių draudėjų elgsenos tyrimų mokslinėje literatūroje kryptis, identifikuoja mokslinių tyrimų spragas, pristato remiantis sukurtuoju teoriniu vartotojų draudimo paslaugų įsigijimo sprendimo priėmimo proceso holistiniu vertinimo modeliu atliktą potencialių ir esamų draudėjų Lietuvoje elgsenos tyrimą ir jo rezultatų sisteminį vertinimą bei nustato draudimo paslaugų vartojimo Lietuvoje determinantes.

ENCommonly, the insureds’ behaviour is analysed by evaluating the insurance market expansion dimensions – the distribution of premiums between insurance branches, insurance density, penetration or expansion which show the quantitative level of insurance service consumption in a given country, however, do not provide sufficient insights about consumer decisions, reasons and situations that force them to behave in a certain way when (re)purchasing services or forming their opinion about them and their providers. This is relevant when analysing new, developing insurance markets where citizens, as compared to mature markets, consume insurance at a relatively low level: they are passive, uninterested, ignorant or refusive. Considering the lack of theoretical definitions and conceptual foundations for researching insurance consumer behaviour, this work reveals the perception and contents of the theoretical conception of the insureds’ behaviour, identifies the compound elements of the conception and their relations, systemises the directions of the research conducted within the insured behaviour field, identifies the existing research gaps, presents the author’s research on the behaviour of potential and existing insurance consumers and the systematic evaluation of its results following the created theoretical model of a holistic evaluation for researching insurance service purchase decision making process, and identifies the determinants of insurance service consumption in Lithuania.