LTAtskiri daiktai ir reiškiniai gali turėti nevienodą ypatybės kiekį, kurio skirtumai kalboje išreiškiami žodžiais bei įvairiais darybos afiksais. Neapibrėžtas, paprastai ne visas ypatybės kiekis lietuvių kalboje nusakomas pridedant įvairius priešdėlius ir priesagas (pvz.: pógražis, pagražùs, gražókas, pãgražokas ir pan.). Lietuvių kalbos žodžiai, žymintys neapibrėžtą ypatybės kiekį, išsamiau nenagrinėti – tai ir paskatino imtis šios temos. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir aprašyti neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčius priešdėlių po-, pa-, priesagos -ok- vedinius, pateiktus „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninėje versijoje (toliau – LKŽe). Disertacijoje, remiantis LKŽe iliustracine medžiaga, nagrinėjamas šių būdvardžių geografinis paplitimas. Nustatyta, kokioms darybos kategorijoms, kokiam darybos tipui ir potipiui priklauso, iš kokių pamatinių žodžių ir darybos afiksų yra padaryti nagrinėjami vediniai, apibūdintos šių vedinių bendrosios ir individualiosios darybos reikšmės. Darbe nagrinėjamas vedinių ir jų pamatinių žodžių kirčiavimas, analizuojamos neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių leksinės reikšmės ir jų pateikimas LKŽe.