Politinės filosofijos ir politikos mokslo santykis: Leo Strausso argumentų analizė

LTDisertacijoje analizuojamas politinės filosofijos ir politikos mokslo santykis bei Leo Strausso požiūris į pagrindines politikos mokslo raidos tendencijas, pamatines jo prielaidas ir politinės filosofijos reikšmę. Pirmoje darbo dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas naujos akademinės disciplinos – politikos mokslo – formavimosi ir institucionalizacijos procesų analizei. Tyrinėjamos filosofinės politikos mokslo atsiradimo prielaidos, XVII amžiaus mokslo revoliucijos, Apšvietos ir pozityvistinės filosofijos poveikis naujos disciplinos formavimuisi. Pirmoje dalyje taip pat išsamiai analizuojama politikos mokslo institucionalizacijos ir santykių su politine filosofija raida, išskiriami reikšmingesni jos etapai, aptariami svarbiausi politinės filosofijos ir politikos mokslo skirtumai. Antroje disertacijos dalyje analizuojamas Strausso požiūris į mokslinio politikos tyrimo trūkumus ir politinės filosofijos reikšmingumą. Išskiriami trys pamatiniai politikos mokslo principai: vertybinis neutralumas, griežtas metodiškumas ir istoricistinis požiūris į pažinimą, kuriuos Straussas laiko prieštaringais, o jų taikymą tyrinėjant politinius dalykus – kenksmingu, t.y. iškraipančiu politinės tikrovės suvokimą ir diskredituojančiu mokslinį pažinimą. Analizuojamos Strausso idėjos apie išskirtinę politinės filosofijos reikšmę tiek siekiant giliau suvokti pamatines politikos problemas, tiek bandant pagrįsti visos filosofijos egzistavimo prasmę. Darbo pabaigoje analizuojama viena reikšmingiausių Strausso filosofijos problemų – teologinė-politinė problema, aptariamas jos galimas ryšys su XX amžiuje išryškėjusia įtampa tarp politinės filosofijos ir politikos mokslo.

ENThe aim of this doctoral dissertation is to discuss the relation between political philosophy and political science and the Leo Strauss‘s attitude towards political science, its basic premises and development, and the significance of political philosophy. The main attention in the first part of the work is focused on the analysis of development and institutionalization of the new academical discipline. There are studied philosophical assumptions of the origination of political science and the influence of 17th century‘s scientific revolution, of Enlightenment and of positivism over the formation of political science. Also in the first part of the dissertation there is thoroughly analysed the evolution of institutionalization of political science and of relation with political philosophy. At the end of the first part the main differences between political philosophy and political science are revealed and discussed. The second part of this work deals with Strauss`s arguments against scientific research of politics and for philosophical analysis of political things. There can be found three basic premises of political science: value neutrality, strict method and historicist attitude towards knowledge. According to Strauss all those premises are self-contradictory. Moreover it‘s application to scientific practice is harmful because it distorts the perception of political reality and discredits academic knowledge. There are studied Strauss‘s proposittions about especial role of political philosophy both for understanding of politics and for justification of the whole philosophy. At the end of this work is explicated theologico-political problem and it‘s possible relation with the tension between political philosophy and political science.