LTMokslinėje literatūroje dažnai teigiama, kad skirtingos organizacijų inovacijų strategijos yra linkusios rastis tuose instituciniuose kontekstuose, kurie yra palankūs jų sėkmingam įgyvendinimui. Kita vertus, neatmetama, kad šis dėsningumas yra nepastovus, ir toje pačioje institucinėje aplinkoje gali būti stebima plati inovacijų strategijų įvairovė. Taigi stokojama atsakymų į klausimą, koks yra sąryšio tarp institucinės aplinkos ir organizacijų inovacijų strategijų pobūdis. Disertacijoje pagrįstas inovacijų strategijų projektavimo, remiantis konkrečių jas sąlygojančių institucinių parametrų visumomis, tikslingumas. Inovacijų strategijos organizacijos lygmeniu susietos su institucinės aplinkos parametrais nacionaliniu lygmeniu, kartu nustatant šių institucinių parametrų poveikio organizacijų inovacijų strategijų raiškoms kryptį ir intensyvumą. Taigi disertacijoje mikro lygmens kintamieji, tai yra, inovacijų strategijos, betarpiškai susieti su makro lygmens kintamaisiais, tai yra, instituciniais parametrais. Tyrimas apima 16 pagrindinių ir 107 kitų valstybių, nuo 12 iki 19 ūkio sektorių ir beveik 128 tūkst. organizacijų. Darbe skirtingos valstybės palyginamos pagal inovacijų strategijų taksonomijas jose, tuo tarpu organizacijų inovacijų strategijos suranguojamos nuo labiausiai iki mažiausiai sofistikuotų. Taip pat atskleidžiamos ir palyginamos ne tik inovacijų strategijų institucinės, bet ir sektorinės bei organizacinės aplinkos.