Litauische Versionen der "Preusischen Litanei"

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Vokiečių kalba / German
Title:
Litauische Versionen der "Preusischen Litanei"
Alternative Title:
Lithuanian Variants of Prussian Litany
Keywords:
LT
Versija; Litanija; Raštija; Pamaldos; Posmai.
Summary / Abstract:

LTStrofomis giedamoji litanija atsirado kaip evangelikų (liuteronų) naujovė norint paskatinti parapijiečių giedojimą per pamaldas bažnyčioje ir namuose. 1547 m. Mažvydo katekizme pasirodė Litania nauieij ſuguldita ant tas notas kaipa gieſtisy Tiewe musu dąnguieſis, tai yra 21 strofa be natų. 1570 m. leidinyje Gesmes Chrikſczoniſkas gedomas baßniczoſu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta randome tą patį tekstą – 20 strofų su natomis. Šių giedamos litanijos tekstų lietuvių kalba autorius – Jurgis Zablocijus (Georgius Zablotius, apie 1510–1563). Nors neišliko originalo, iš nuorodų aišku, kad būtent prieš 1547 m. Prūsų kunigaikštystėje egzistavo raštu arba spaudoje publikuota 21 strofos litanija vokiečių kalba (Deutsche Litanei, wie sie im Land zu Preußen gesungen wird). Matyt jos tekstas Zablocijaus buvo naudotas vertime į lietuvių kalbą. Sunku nustatyti strofų skaičiaus skirtumo priežastį minėtuose lietuvių leidimuose; tikriausiai tai nepriklauso vien nuo kunigaikštienės Dorotėjos mirties dienos 1547-04-11. Pradedant nuo paties Zablocijaus, litanijos vertimas į lietuvių kalbą nebuvo pažodinis. Įvairių litanijos leidimų tekstų palyginimai rodo, kad ir vėlesniuose perdirbimuose buvo atsižvelgiama į būdingas Prūsų Lietuvos kalbines bei kultūrines ypatybes. Vokiškuose 16 amžiaus liuteronų giesmynuose rasta 17 ir 21 strofų giedamosios litanijos variantų. Po kelių dešimtmečių ir Prūsų Lietuvos giesmynuose vartota 17 strofų litanija. O maždaug tokia, šiek tiek perdirbta litanija (plg. Giesmių Knygos, Klaipėda, 1936, nr. 261), iki šios dienos mena mums Zablocijaus vertimą. [Iš leidinio]

ENThe litany chanted in stanzas appeared as an evangelic (Lutheran) novelty with a view to encouraging chanting of the congregation during the service at a church and at home. In 1547 Mažvydas’ Catechism contained Litania nauieij ſuguldita ant tas notas kaipa gieſtisy Tiewe musu dąnguieſis, i.e. 21 stanzas without notes. In the 1570 publication Gesmes Chrikſczoniſkas gedomas baßniczoſu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta we find the same text – 20 stanzas with notes. The author of the Lithuanian text of this chanted litany is Georgius Zablotius (about 1510-1563). Although the original is lost, from references it becomes clear that before 1547 there was a litany in the Prussian duchy which was published in writing or printing and contained 21 stanzas in German (Deutsche Litanei, wie sie im Land zu Preußen gesungen wird). Probably, its text was used by Zablotius in his translation into Lithuanian. It is difficult to establish the reason why the number of stanzas is different in the above Lithuanian editions; probably, it does not depend only on the date of death of the duchess Dorothea on 11 April 1547. Starting from Zablotius, translation of the litany into Lithuanian was not literal. Comparison of various texts of the litany shows that in later versions attention was also paid to linguistic and cultural peculiarities characteristic of the Prussian Lithuania. In German Lutheran hymnals of the 16th century, variants of the chanted litany of 17 and 21 stanzas were found. In a few decades hymnals of the Prussian Lithuania also started to use the litany of 17 stanzas. Almost the same litany with slight corrections (cf. Giesmių Knygos, Klaipėda, 1936, No. still reminds us of Zablotius’ translation.

Related Publications:
Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai / Guido Michelini. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 731 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7422
Updated:
2013-04-28 16:36:18
Metrics:
Views: 69
Export: