Рэчыца ў часы Вялікага Княства Літоўскага
LT1213 m. Rečyca (Rečica) pirmą kartą paminėta Gustynskio metraštyje kaip Černigovo kunigaikštystės miestas. Straipsnis parengtas pažymint pirmąjį Rečycos paminėjimą prieš 800 metų, o pagrindinė tyrimo tema – Rečyca Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, chronologiškai apimant XIII–XVIII amžius. Daugiausiai dėmesio skiriama įdomiai miesto istorijos medžiagai iš XVI–XVIII amžių. Mat iš ankstesnių amžių laikotarpių medžiagos yra mažoka, nes daugelis šaltinių pražuvo karų, suiručių ir gaisrų metu. Straipsnyje prisilaikoma tradicinio istoriografijoje požiūrio, kad Rečyca į LDK sudėtį pakliuvo valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341 m.). Nepritariama istorinėje literatūroje sutinkamai nuomonei, esą Rečyca XVI–XVIII a. turėjo magdeburgo miesto teises, nes patikimų šaltinių apie tai nėra. Straipsnis iliustruotas ikonografine medžiaga, vaizduojančia Rečycą XVII a., taip pat pateikiami archyvuose saugomų 3 senųjų aktų, susijusių su Rečyca, faksimiliniai atvaizdai. Pažymima, kad Rečyca buvo svarbus LDK pietryčių forpostas, tačiau būdamas pasienyje jis ne kartą nukentėjo nuo priešų puldinėjimų, dėl to būdavo atstatinėjamas. Geriausi miesto statinių aprašymai iš nagrinėjamo laikotarpio yra randami 1765 m. Rečycos miesto inventoriuje ir dar pilnesniame 1789 m. Rečycos seniūnijos inventoriuje. Šie dokumentai yra saugomi Lietuvos valstybiniame istorijos archyve. Straipsnyje detaliai pasidalinama juose užfiksuotais duomenimis apie miestą. XVIII a. miestas prarado savo gynybinę reikšmę, tačiau po Žečpospolitos padalijimų išliko svarbiu administraciniu politiniu centru.
