Ляхавіцкая фартэцыя: гісторыя, фартыфікацыя і ўзбраенне

LTLiachavičių pilis – vienas stipriausių bastioninių įrenginių LDK XVII a. – XVIII a. pradžioje. Fortifikacija buvo pastatyta Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu, perėjus Liachavičiams jo nuosavybėn 1592 m. Tuo metu ten jau buvo pilis, tačiau veikiausiai medinė, viduramžių tipo. Straipsnyje yra nagrinėjama naujosios, mūrinės pilies statyba ir tolesnė jos istorija, įskaitant garnizono ir arsenalo aptarimą. Mūrinė pilis baigta J. K. Chodkevičiaus gyvenimo pabaigoje. Fortifikaciniu požiūriu pilis buvo artima Nesvyžiaus bastioninei piliai, pastatytai XVI–XVII a. sandūroje. Yra išlikęs J. K. Chodkevičiaus susirašinėjimas su Aleksandru Kamienskiu (ar Kaminskiu), kuris buvo pilies administratorius. Laiškai yra saugomi Lietuvos MA bibliotekos Rankraščių skyriuje. Iš Kamienskio laiškų aiškėja, kad fortifikacijos darbai buvo vykdomi 1618–1620 m. 1620 m. vasarą etmonas jau gyveno Liachovičių pilyje, tačiau neužilgo po laimėto mūšio prieš turkus Chotyne 1621 m. pasimirė nuo ligos. Po to Liachavičių pilis perėjo Sapiegų nuosavybėn, kurią jie valdė iki 1760 m. Pilis labai nukentėjo 1706 m., kai ją sugriovė švedai, tačiau iki XVIII a. pabaigos fortifikacija dar buvo laikoma turinti gynybinę reikšmę. XIX a. pradžioje ji sunyko, buvo ardoma vietinių gyventojų dėl plytų. Dabar išlikusios nežymios liekanos, teritorija užstatyta privačiais namais. Būtina toliau tirti stovėjusią fortifikaciją, pažymėti jos teritoriją, pripažinti jos istorinę kultūrinę vertę. Straipsnio gale publikuojamas priedas – archyvinis šaltinis apie 1703 m. iš Liachavičių pilies išvežtas patrankas.