"Užribio žmonės" Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

LT„Užribio žmonių“ grupės formavimosi XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje problemos daugiabriauniškumas ir tarpdiscipliniškumas nulėmė šio tyrimo strategijos pasirinkimą. Į pagalbą pasitelkus socialinio elgesio nukrypimų sociologijoje taikomas funkcionalistinę ir etikečių klijavimo teorijas, darbe buvo sukonstruotas teorinis modelis. Modelis konstruotas atsižvelgiant į darbe iškeltą hipotezę, kad priklausomai nuo to, kokios prigimties (sociokultūrinės ar socioekonominės) faktoriai buvo dominuojantys konkrečiai visuomenei nusistatant savo santykį su „užribiškumu“, formavosi specifiniai tapsmo „užribio žmonėmis“ mechanizmai. Šie skirtingi tapsmo mechanizmai ir nulėmė tokias „užribio žmonių“ savybes kaip padėtį tuometinėje visuomenėje, „normaliosios“ visuomenės dalies santykį su pastaraisiais, jų toleravimo laipsnį ir kovos su jų „užribiškumu“ pobūdį.

ENThe complexity and the interdisciplinary character of the problem of formation of the outcast people group in the society of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th – 18th centuries conditioned the selection of strategy for the study. With the help of the functionalistic and the labelling theories applied in sociology of social behaviour deviations, a theoretical method was constructed. The model was constructed basing on the hypothesis set forth in the study saying that, depending on the (socio-cultural or socioeconomic) nature of factors prevailing in the concrete society‘s establishment of its relation to the phenomenon of outcasts, specific mechanisms of becoming outcast people developed. These different mechanisms determined such peculiarities of outcast people as position in the society of the time, the relation of the ”normal“ part of society with them, the degree of tolerance in their respect and the character of fighting against their outcast status.