Карціны і габелены на батальныя сюжэты XVI–XVIII стст. у аздабленні Нясвіжскага замка
LTStraipsnyje nagrinėjamas klausimas kodėl Nesvyžiaus pilyje buvo daug paveikslų ir gobelenų su istorinėmis XVI–XVIII a. batalinėmis scenomis. Tiesa, iki mūsų dienų iš tos didelės kolekcijos mažai kas beliko. Vis dėlto iš likusių pilies aprašų ir pilyje buvusių meno kūrinių registrų galima nustatyti Radvilų giminės pagrindinės rezidencijos buvusių rinkinių pobūdį. Tie šaltiniai daugiausiai yra iš XVIII a. antrosios pusės – XIX a., o pati kolekcija surinkta XVIII a. viduryje prie Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinto Žuvele. Užsakant meno kūrinius ir parenkant siužetus buvo pasinaudojama ir ankstesniais piešiniais, darytais dar XVII a. M. K. Radvila nuo 1735 m. užėmė LDK lauko etmono postą, o nuo 1744 m. – didžiojo etmono. Jis ne be pagrindo kritikuotas dėl nepakankamų gebėjimų karinėje srityje. Jis neatsitiktinai stipriai pertvarkė Nesvyžiaus pilį ir stengėsi savo pilies rūmų interjerą papuošti dailininkų batalinėmis scenomis, kurios liudytų apie Radvilų giminės ankstesnius nuopelnus karyboje, nes jo pačio asmeniniai nuopelnai šioje srityje tebuvo kuklūs. Yra žinoma, kad 1778 m. pilyje buvo 55 paveikslai ir gobelenai istorine tematika, iš jų batalistikai galima priskirti 42 kūrinius. Iš pastarųjų 32 paveikslai ir gobelenai vaizdavo LDK žemių XVI–XVIII a. karinės istorijos įvykius, visų pirma, Radvilų karinius triumfus. Straipsnyje yra atskleidžiami šie istoriniai siužetai, kiek tai yra įmanoma iš išlikusių aprašymų ar kūrinių originalų bei jų kopijų, kurių pagrindinis vaizdų sukūrimo tikslas buvo vizualinė propaganda Radvilų kariniams nuopelnams išaukštinti.
