Мядзельскі замак у святле пісьмовых і археалагічных крыніц
LTMedilo pilis rašytinių ir archeologinių šaltinių šviesoje – pagrindinė straipsnyje nagrinėjama problema. Kompleksinė prieiga paraleliai naudojant rašytinius ir archeologinius šaltinius yra reikalinga, nes išlikę rašytiniai šaltiniai yra fragmentiški, o archeologiniai kasinėjimai Medilo pilies teritorijoje vykdyti ribotai. Tarpdisciplininiai Baltarusijos miestų ir pilių tyrimai baltarusių istoriografijoje nėra gausūs. Archeologai dažnai bando „mechaniškai pririšti“ savo kasinėjimų duomenis prie žinomų istorinių datų. Istorikai savo ruožtu paprastai panaudoja archeologų kasinėjimų duomenis iliustruojant rašytinių šaltinių analizės išvadas. Reikalingas istorikų ir archeologų bendras darbas tiriant vėlyvųjų viduramžių pilis ir miestus. Šis dviejų autorių straipsnis yra būtent tokio tyrimo bandymas. Pradžioje, remiantis archeologiniais duomenimis, aptariama seniausios Medilo gyvenvietės atsiradimo problema. Toliau pereinama prie žemėvaldos nagrinėjimo Medilo krašte XV–XVI a., nurodomos stambiausių savininkų pavardės. Po to nagrinėjamas Medilo karališkosios seniūnijos atsiradimas ir jos raida. Didžiausia straipsnio dalis yra skirta Medilo mūrinės pilies nagrinėjimui. Remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis pateikiama pilies planų-schemų. Medilo pilis egzistavo XV–XVII a. ir gal net iki XVIII a. pradžios. Didžiausias jos suklestėjimo laikotarpis – XVI a. pirmieji dešimtmečiai, valdant Radviloms. Apie XVI a. vidurį Medilo pilis tapo karališka nuosavybe. Žečpospolitos kare su Maskvos valstybe 1654–1667 m. pilis labai nukentėjo ir po to kaip gynybinė jau nebuvo atnaujinama.
