Абарончы комплекс Нясвіжа ў XVI-XVIII стст

LTStraipsnyje nagrinėjamas Nesvyžiaus gynybinis kompleksas XVI–XVIII a. Apie jį rašyta, tačiau daugelis aspektų neatskleista, o mokslinėje literatūroje iškelta abejotinų hipotezių. Dabar iš buvusių Nevyžiaus senųjų įtvirtinimų likę tik nežymūs fragmentai. Geriau išsilaikė pilis, nors ji 1706 m. stipriai švedų apgriauta, o vėliau žymiai perstatyta. Dėl to tiriant senąją pilį ir fortifikaciją reikia remtis senaisiais ikonografiniais ir rašytiniais šaltiniais. Ypač svarbi čia yra T. Makovskio XVI a. – XVII a. sandūroje atlikta graviūra su Nesvyžiaus vaizdu. Miesto planai iš XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios leidžia geriau suprasti vėlesnę modernizaciją. Papildomai įtraukus senuosius rašytinius šaltinius, tarp jų iš Radvilų archyvo, saugomo Varšuvoje, galima pateikti pilnesnį senojo gynybinio komplekso vaizdą, kurį ypač sunku rekonstruoti pagal XVI a. pradinę būklę, nes trūksta patikimesnių šaltinių. Ypač turint omenyje pradžią, kai Mykolas Kristupas Radvila Našlaitėlis ėmėsi kurti naują urbanistinį organizmą Nesvyžiuje. Apie tai straipsnyje pateikiama naujos faktografinės medžiagos ir apibendrinimų. Straipsnyje daug dėmesio skiriama miesto gynybinio komplekso reikšmei ir ypatumams atskleisti, bastioninės pilies statymo motyvams, kuriais galėjo vadovautis M. K. Radvila, sumanęs Nesvyžių kaip pagrindinę savo rezidenciją. Parodomos pirminės gynybinės funkcijos ir atskleidžiama kaip keičiantis karybos sąlygoms iki XVII a. vidurio Nesvyžiaus fortifikacija prarado savo gynybinį aktualumą, o pilis – XVIII a. pabaigoje, kai buvo pilnai sunaikintas jos ginklų arsenalas ir artilerija.