Bedrieji metodologiniai Vytauto Kavolio kultūros sociologijos principai

LTDisertacijoje nagrinėjami bendrieji metodologiniai Vytauto Kavolio kultūros sociologijos principai, kurie išlieka per visą jos raidos laikotarpį ir kurie savo pobūdžiu yra filosofiniai, t.y. būdingi ne tik sociologijai, bet ir kitiems socialiniams bei humanitariniams mokslams. Atsižvelgiant į tai, kad V. Kavolio kultūros sociologija nuolat keitėsi, o pats autorius niekur neaptarė jos bendrųjų metodologinių principų, tai pirmiausiai keliamas uždavinys nustatyti šiuos principus. Siekiant nustatyti šiuos principus, V. Kavolio kultūros sociologija analizuojama chronologiniu požiūriu. Siekiama ištirti reikšmingiausių jos tyrimų sričių metodologinius principus. Atlikto tyrimo pagrindu išskiriami bei aptariami šeši bendrieji metodologiniai V. Kavolio kultūros sociologijos principai: lyginamoji analizė, tarpdiscipliniškumas, pirmenybės teikimas meno kūrinių analizei, normatyvinė kultūros samprata (pagal kurią kultūra atlieka sąmonės bei elgesio orientavimo funkciją), formalizmas (dėmesys struktūriniam kultūros aspektui) ir nevienareikšmis determinizmas. Šie principai laikui bėgant taip pat iš dalies kito, todėl aptariami ir jų pokyčiai. Istorinis-analitinis metodas disertacijoje derinamas su lyginamuoju metodu – ieškoma paralelių, o kartu ir skirtumų su tame pačiame probleminiame lauke dirbusiais autoriais, taip išryškinant tiriamo autoriaus pažiūrų unikalumą. Abiejų metodų derinimas leidžia ne tik detaliai aptarti istorinę V. Kavolio kultūros sociologijos raidą ir nustatyti, kokie jos metodologiniai principai išlaiko laiko išbandymą, bet ir atskleisti V. Kavolio idėjų vietą platesniame teoriniame kontekste.