LTMagnatų ir šlėktų laidotuvės jau turi turtingą istoriografiją. Tuo daugiausiai užsiėmė mokslininkai, tyrę senųjų lenkų papročius ir kasdienį gyvenimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos Jonušo Radvilos (1579–1620) laidotuvės remiantis keliais šaltiniais. Vienas iš jų, tai iki šiol nepublikuotas dokumentas lenkų kalba „Relatio Pogrzebu Xcia JMP. Wilenskie(g)o Janusza“, saugomas Čartoriskių bibliotekoje. Jo autorius nežinomas, bet aišku, kad tai buvo vienas iš atvykusių dalyvių, sprendžiant pagal rašytinės kalbos vartojimą – ne lenkų kilmės. Gale publikuojamas visas šis laidotuvių aprašymo transkribuotas iš rankraščio tekstas, su paminėtų šaltinyje asmenų paaiškinamaisiais duomenimis išnašose. 41 metų amžiaus J. Radvilos laidotuvių analitinis pristatymas sudarė progą trumpai apžvelgti ir šios neeilinės asmenybės biografiją. O šio magnato laidotuvių ceremonija susilaukė dėmesio dėl jos masto ir palyginus gerai dokumentuoto proceso. Su velioniu iš pradžių buvo atsisveikinama Vilniuje, po to jis pervežtas į Dubingius, kur ir buvo palaidotas. Visa laidotuvių ceremonija Vilniuje ir Dubingiuose, kuri straipsnyje detaliai aprašoma su komentarais ir interpretacijomis, truko 4 dienas (1621 m. vasario 12–15 d.), dalyvaujant daug kilmingų svečių. Bet tai dar palyginus mažai, nes jo jaunesnysis brolis Kristupas II, miręs 20 metų vėliau (1641), buvo laidojamas 2 savaites. Ilgą laiką buvo manoma, kad Jonušo Radvilos palaikai sunyko per XVII a. antrosios pusės niokojančius karus, tačiau 2004 m. vykdant archeologinius tyrimus Dubingiuose jie rasti ir po to perlaidoti.