Гандлёвыя дамы і іх прадстаўнікі на тэрыторыі Беларусі

LTPrekybos-bankų namai buvo pradėti kurti Italijoje dar XII–XIII amžiais. Lietuvai geografiškai artimose vokiečių žemėse jie pasiekia savo didžiausio klestėjimo laikotarpį XV–XVII a. Šio periodo pradžioje Baltarusijos teritorijoje nebuvo nei savų pirklių namų, nei bankų namų, nei prekybinių korporacijų. Turtingų žmonių poreikius prabangos prekėms tenkino užsienio prekybinių namų atstovai, visų pirma, vokiečių. Tai rodo ir archeologiniai kasinėjimai, kurių metu randami Hanzos prekybinių namų žetonai. Vis dėlto iki XVI a. vidurio Baltarusijos teritorijoje užsienio pirklių, turėjusių šimtus agentų svarbiausiuose miestuose ir galėjusių vykdyti ne tik prekybines, bet ir kreditines operacijas, nebuvo. Kitaip Lenkijoje, kur Krokuvoje svarbų vaidmenį įgijo italai, susiję su Vakarų Europos bankiniais namais ir galėję pasiūlyti ne tik prekybos, bet ir kreditines operacijas. Jų vaidmuo augo ir Varšuvoje bei Vilniuje, kas ypač pastebima Žygimantui Senajam vedus Boną Sforcą. Straipsnyje ypatingai daug dėmesio skiriama Mantelupos giminės atstovų prekybinei, bankinei ir kitai veiklai, nors Baltarusijos teritorijoje ji beveik nežinoma. XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje užsienio prekybinės-bankinės firmos LDK žemėse netapo reikšmingu veiksniu plėtojant prekybines, bankines ir kreditines operacijas. Jomis galėjo pasinaudoti tik įtakingiausių ir turtingiausių giminių atstovai, kurių nebuvo daug. Dauguma gyventojų naudojosi smulkių prekybininkų paslaugomis savo asmeninių poreikių patenkinimui, o pirkliai specializavosi atskirose srityse ir negalėjo pasiūlyti viso paslaugų spektro.