Двор і слугі князёў Слуцкіх у канцы XV–80-х гг. XVI ст

LTStraipsnyje nagrinėjama tema: kunigaikščių Sluckių dvaras ir tarnai XV a. pabaigoje – XVI a. 9-ajame dešimtmetyje. Nors ilgą laiką Alelkavičių-Sluckių giminės kunigaikščiai buvo įtakingi, jiems istoriografijoje nebuvo skirta nė vieno atskiro tyrimo. Jie neužėmė valstybinių postų ir po 1569 m. neturėjo svarbaus vaidmens krašto politiniame gyvenime. Apie juos nėra išlikusios labai geros šaltinių bazės. Dokumentai iš Alelkavičių archyvo per kelis šimtmečius pasklido tarp daugelio svetimų rankų. Neilga daugumos Alelkavičių gyvenimo trukmė prisidėjo prie to, kad jų palikuonys tėvo mirties atveju būdavo nepilnamečiai ir tapdavo globotiniais. Dokumentai pereidavo globėjams, o šie ne visada tuos dokumentus sugražindavo. Dėl to pilnai sistemiškai ištirti kunigaikščio dvaro politinę ir karinę grupuotę, susijusią giminystės ryšiais ir/ar patrono kliento santykiais, atlikusią politines, atstovaujamąsias ar karines funkcijas, o taip pat administracines nekilnojamojo turto valdymo funkcijas, yra neįmanoma. Vis dėlto net ir remiantis ribota šaltinių baze galima konstatuoti, kad jau nuo XV a. pabaigos kunigaikščių Sluckių dvaras turėjo sudėtingą struktūrą, kurios sudėtinės dalys straipsnyje yra atskleidžiamos, įžvelgiant struktūrinį panašumą su didžiojo kunigaikščio dvaru. Didelė dalis dvaro tarnautojų už tarnybą gaudavo žemės iki gyvos galvos. Dalis tarnų būdavo atlyginami pinigais ir natūra. Nors dvaro tarnautojų ir tarnų vardus bei pavardes dalinai galima nustatyti, jie įvardinami, tačiau pilnesniam asmeninės sudėties dvariškių ir tarnų vaizdui sudaryti dar reikėtų tolesnių tyrimų.