Ваяводскія і павятовыя земскія ўраднікі польскага паходжання ў Вялікім Княстве Літоўскім у 2-й палове XVI ст

LTViena iš LDK valstybinės teisinės sistemos ypatybių Žečpospolitos sudėtyje buvo ta, kad valstybinius postus turėjo teisę užimti tik žemės savininkai, gimę LDK teritorijoje. Vis dėlto yra žinomi atvejai kai vaivadijose ar pavietuose valdžios postus užimdavo ir etniniai lenkai, tačiau tik tokie, kurių protėviai buvo atsikėlę anksčiau, o jie patys buvo jau gimę Kunigaikštystės teritorijoje. Straipsnyje pateikiama daug tokių pavyzdžių iš XVI a. antrosios pusės. Aukščiausius senatorių postus pasiekė tik Kiškų giminės atstovai. Jie buvo Cechanoveckių giminės, kilusios iš šiaurinės Mazovijos, atšaka. Šios giminės atstovai padarė reikšmingas karjeras. Taip Stanislovas Piotrovičius Kiška 1544 m. buvo paskirtas į Vitebsko vaivados postą, kurį užėmė iki pat mirties. Jo sūnus Jonas Kiška studijavo užsienio universitetuose, o grįžęs į Lietuvą 1569 m. paskirtas didžiojo kunigaikščio dvaro raikytoju. 1579–1589 m. buvo Žemaitijos seniūnu, o 1588 m. jis tapo Vilniaus kaštelionu, užimdamas vieną aukščiausių senatorių postų. Pasižymėjo valstybinėje tarnyboje ir kiti Kiškos. Be šios giminės atstovų straipsnyje dar minimi Cechanoveckiai, Kaviačynskiai, Dybovskiai, Franckovičiai-Radziminskiai, Judickiai, Lopacinskiai, nurodant jų užimtus valdžios postus. Galima rasti ir daugiau lenkiškos kilmės atstovų tarp LDK pavietų elito, nors XVI a. antroje pusėje nebuvo masinio lenkų šlėktos atsikėlimo į LDK teritoriją. XVII–XVIII a. LDK pavietuose matome ir kitų giminių atstovus, kurie turėjo lenkiškas šaknis: Bžostovskiai, Gansevskiai, Kosakovskiai, Pšezdeckiai ir kt.