Попісавы экспедыцыйны з’езд і перадсоймавы соймік Новагародскага павета ў Капылі ў лютым 1596 г

LTSeverino Nalivaikos vadovaujamas kazokų sukilimas, kai kazokai 1595 m. rudenį įsiveržė į LDK teritoriją ir lapkričio 6 d. užėmė Slucką, sukėlė tiesioginę grėsmę ne vienam pavietui, tarp jų ir Naugarduko šlėktai. Straipsnyje detaliau nagrinėjama įvykių istorija, susijusi su 1596 m. vasario 12–13 d. Kapyliuje įvykusiu Naugarduko pavieto šlėktos šauktinių ekspedicinio suvažiavimo organizavimu, eiga ir pasekmėmis. Suvažiavimas kartu buvo priešseiminis seimelis, kuriame į Žečpospolitos seimą Varšuvoje nutarta siųsti porą savo atstovų. Svarstant karinės operacijos klausimus nutarta rinkti mokestį kareivių verbavimui, už tai atsakingu paskirtas Adamas Pačiapovskis. Už po to surinktus pinigus buvo sukomplektuotos 4 kuopos raitelių, iš jų kaip husarai apsiginklavę 200, o kaip kazokai – 100. Taip pat surinkta 100 pėstininkų kuopa. Disponuojamos medžiagos analizė leidžia teigti, kad šimtinių vadai, pavieto vėliavų rotmistrai ir šlėktos rinkti atstovai į Žečpospolitos seimus 1596, 1597 ir 1598 m. priklausė smulkiesiems ir vidutiniams feodalams. Straipsnyje atskleidžiama, kad dalis Chodkevičių giminės atstovų atsisakė vykdyti 1596 m. pavieto šlėktos nutarimą dėl mokesčio, kas paaštrino politinę situaciją Naugarduko paviete, kur susidūrė magnatų grupuočių ir konfesinių partijų interesai. Tokiomis sąlygomis dalis vidutiniosios šlėktos laviravo, o atstovų išrinkimas į Žečpospolitos seimą ir seimelių instrukcijos jiems buvo kompromisų tarp aristokratų ir jų partijų, seimelių maršalkų ir vietinės šlėktos lyderių rezultatas.