LTJauno žmogaus verslumas šiandien suprantamas kaip kompleksinis gebėjimas, apimantis dalykines kompetencijas ir asmeninius bruožus: asmens gebėjimas idėjas paversti veiksmais per kūrybiškumą, naujoves, pasirengimą rizikuoti ir gebėjimą planuoti ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus siekiant išplėsti veiklos kontekstą ir pasinaudoti įvairiomis galimybėmis. Švietimo sistemai kyla būtinybė ne tik prisitaikyti prie kaitos pokyčių, bet ir diegti naujus ugdymo modelius, taikyti netradicines ugdymo formas, siekti kūrybiško požiūrio į ugdymo procesą todėl darbe iškeliamas tikslas - atskleisti verslumo gebėjimų ir juos sąlygojančių veiksnių formavimąsi taikant ugdomąjį vadovavimą per technologinį ugdymą. Teorinėje dalyje atskleidžiama ugdomojo vadovavimo samprata, analizuojamos teorinės ugdomojo vadovavimo taikymo edukacinėje praktikoje prielaidos, pateikiamas psichologinis pagrindimas, sisteminami ugdomojo vadovavimo modeliai. Taip pat plačiai aptariamos verslumo gebėjimų ugdymo prielaidos taikant ugdomąjį vadovavimą technologinio ugdymo kontekste. Išskiriami pagrindiniai verslumo gebėjimai: tikslų numatymo, savęs ir aplinkos vertinimo, technologinės veiklos realizavimo galimybių vertinimo, veiklos planavimo ir realizavimo gebėjimas. Pateikiamas teorinis verslumo gebėjimų ugdymo taikant ugdomąjį vadovavimą modelis. Empirinio tyrimo rezultatai parodo kaip keičiasi XI-XII klasių mokinių verslumo gebėjimai taikant ugdomąjį vadovavimą per technologinį ugdymą, aprašomas ugdomasis projektas ir jo rezultatai, pateikiami mokinių ir mokytojų, taikiusių ugdomąjį vadovavimą, apklausos rezultatai.