LTDisertacijoje yra nagrinėjama 1991 m. popiežiaus Jono Pauliaus II parašytos enciklikos Centesimus Annus pristatyta laisvosios ekonomikos samprata. Disertacijoje pateikiama Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo vystymosi apžvalga, aprėpianti temas apie privačią nuosavybę, laisvąją verslininkystę, laisvąją rinką bei kapitalizmą, įvertinami žymesnių autorių pasisakymai apie laisvosios ekonomikos temą enciklikoje Centesimus annus, aptariama laisvės prasmė Bažnyčios mokyme, pristatomos visuomenėje būtinos moralinės, kultūrinės ir politinės sąlygos laisvei ekonomikoje skeistis bei įvertinami ją supantys sunkumai. Laisvoji ekonomika čia atskleidžiama kaip žmogiškojo kapitalo ugdymo aplinka skatinanti žmogaus kūrybingumo, darbo, iniciatyvos, veiklumo ir verslumo gebėjimus. Disertacijoje yra tyrinėjama kaip laisvoji ekonomika gali tapti ne tik materialinės gerovės kūrimo, bet ir žmogiškąjį moralinį-etinį bei kultūrinį-socialinį tobulėjimą skatinanti aplinka. Disertacijos teiginiais stengiamasi atmesti klaidingas laisvosios ekonomikos interpretacijas pabrėžiant, kad laisvoji ekonomika, taip kaip ji pristatyta Centesimus Annus enciklikoje, gali tapti autentiško žmogaus vystymosi svarbia dalimi. Čia įrodoma, kad laisvė ekonomikoje gali būti pasiekta tik tada, kai žmogaus laisvė suprantama krikščioniškosios antropologijos kontekste. Disertacijoje yra argumentuojama, kad enciklika Centesimus annus atveria moksliniam svarstymui rinkos teologijos sritį.