Элекцыйныя лісты як крыніца вывучэння дзейнасці соймікаў Вялікага Княства Літоўскага, Рускага і Жамойцкага другой паловы XVI – пачатку XVII ст

LTBresto miesto aktų knygoje už 1589 metus yra išlikusi vietinės šlėktos elekcinio laiško karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui III Vazai kopija. Dokumento tekstas, surašytas senąja baltarusių kalba, čia yra skelbiamas kaip unikalus istorijos šaltinis. Elekciniai laiškai turėjo būti saugomi valstybės archyve, tačiau mes nežinome nė vieno originalo iš XVI a. antrosios pusės – XVII a. pradžios. Bresto miesto knygose išlikusi kopija yra vienintelis mums žinomas tokio tipo dokumentas. Jis atspindi LDK šlėktos teisę siūlyti didžiajam kunigaikščiui savo kandidatus į pavieto svarbius valdžios postus. Kandidatai buvo išrenkami pavietų elekciniuose suvažiavimuose (seimeliuose), o didysis kunigaikštis turėjo išduoti nominacinę privilegiją į vakansinį postą. Dėl to toks kunigaikščiui adresuotas dokumentas su kandidatų į vakansiją išvardijimu istoriografijoje yra vadinamas elekciniu laišku. Jei kunigaikštis buvo išvykęs, laiškas buvo perduodamas vaivadai, o ir jam nesant – kaštelionui. Jie prieš tai ir paskirdavo elekcinio suvažiavimo paviete datą. Straipsnyje yra detalizuojama ši kandidatų teikimo procedūra, kuri buvo įtvirtinta LDK 1588 m. Statute. Ten nurodyta, kad mirus valdininkui, elekcinis suvažiavimas į jo vietą turi pasiūlyti 4 kandidatus šlėktas, gerus, pamaldžius, tinkamus, mokančius rašyti ir pasižyminčius kitomis teigiamomis savybėmis. Iš pasiūlytų keturių elektų kunigaikščio valdžia turėjo atrinkti vieną tinkamiausią. Skelbiamas elekcinis laiškas buvo surašytas 1589 m. vasario 3 d. Breste informuojant apie parinktus kandidatus į žemės raštininko postą.