Уніяцкія парафіі Мінска ў XVII–XIX стст

LTUnitų cerkvių Minske klausimas nėra iki galo išaiškintas. Kiek jų buvo, kaip vadinosi, kada realiai veikė? Nors šie klausimai paliesti istoriografijoje, tačiau faktografinė situacija yra paini. Remiantis Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo medžiaga bandoma išsiaiškinti situacijoje, atskleidžiant veikusį unitų parapijų tinklą ir jo raidą Minske. Apie jo pradžią pirmaisiais bažnytinės unijos gyvavimo metais beveik nieko nežinoma. Tik vėliau, Žečpospolitos ir Maskvos karo (1654–1667 m.) išvakarėse, žinoma Minske veikus 12 unitų cerkvių. Tuo metu veikė dar du bazilijonų vienuolynai: vyrų ir moterų. Parodoma, kaip vėliau keitėsi situacija, pažymint, kad ne kiekviena unitų cerkvė turėjo savo parapiją. Be to, neaišku ar visas šventyklas reikėtų laikyti „cerkvėmis“ šiandienine to žodžio prasme. Mat XVI–XVII a. ir net XVIII a. pradžios istorijos šaltiniuose dažnai nebuvo daroma skirtumo tarp parapijinės cerkvės ir filijinės, turėjusios tik koplyčią. Be to, ne visi tyrinėtojai skyrė unitų cerkves nuo pravoslavų. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dalis unitų parapijų laikui bėgant virsdavo katalikiškomis. Paradoksalu, bet šis „lotynizacijos“ procesas paspartėjo Minskui pakliuvus į Rusijos imperijos sudėtį. Nors Minskas labai nukentėjo 1812 m. karo metu, tačiau parapijinų cerkvių archyvai tada išliko gana gerame stovyje. Turtinga dokumentacija, didelė jos dalis pražuvo sovietiniais metais. Gale konstatuojama, kad per 243 Bresto bažnytinės unijos metus Minsko kaip vieno iš unitų konfesijos centrų reikšmė su kiekvienu dešimtmečiu mažėjo.