"Варуючы и милуючы малъжонку мою законную веньчалъную...": жыццё і смерць мітрапаліта-"дваяжэнца" Анісіфара Дзевачкі

LTBaltarusijos nacionalinio istorinio archyvo Senųjų aktų skyriuje tiriant XVI a. antrosios pusės LDK teismines aktų knygas buvo rastas įdomus ego-dokumentas. Tai buvusio Kijevo, Galicijos ir Visos Rusios metropolito Anisifaro Piotrovičiaus Dzevačkos testamentas, surašytas 1592 m. Šis dokumentas randasi Gardino žemės teismo fonde. Testamento, surašyto senąja baltarusių kalba, transkripcija publikuojama straipsnio gale kaip istorijos šaltinis. Jis svarbus, nes kartu su kitais senaisiais dokumentais leidžia išaiškinti ir patikslinti tiek metropolito biografijos faktus, tiek jo giminės istoriją. Iš Dzevačkų tai buvo didžiausią karjerą padaręs asmuo, 1579–1589 m. ėjęs pravoslavų metropolito pareigas. Labiausiai jis išgarsėjo 1589 m. kai Konstantinopolio patriarcho iniciatyva buvo pašalintas iš pareigų, nes buvo antrą kartą vedęs ir kartu užėmė aukščiausią pravoslavų hierachijos postą valstybėje. Rastas testamentas leido nustatyti metropolito pasaulietinį vardą Michail, kas suteikė galimybę rasti kitus su šiuo asmeniu susijusius dokumentus, atskleisti giminės šaknis, vedančias į Vitebsko bajorų aplinką. Buvo patikslinta Michailo gimimo data, taip pat tiksliau datuojamas laikas, kai jis jau buvo pasivadinęs vienuolišku Anisifaro vardu. Išaiškinta ir tikslesnė jo mirties data – tarp 1592 m. spalio 10 ir 28 d. Straipsnyje pateikiama daug su Michailo (Anisifaro) Dzevečkos ir jo šeima susijusio turto faktų. Atskirai nagrinėjamos ir peripetijos, susijusios su Grigaliaus kalendoriaus įvedimu Žečpospolitoje 1582 m., kas sukėlė graikų apeigų tikintiesiems ir jų metropolitui problemų.