Fizikalistinė erdvės ir laiko problema

LTDisertacijos objektas yra fizikalistinės erdvės ir laiko problemos tyrimas realizmo – antirealizmo kontroversijos kontekste. Tokiu būdu formuluojama problema yra epistemologinė. Trijose disertacijos dalyse pateikiama filosofinė šios problemos analizė apima platų istorinį kontekstą. Atskleidžiami pamatinių fizikalistinių erdvės ir laiko teorijų panašumai ir skirtumai remiantis Aristotelio, I. Newtono, A. Einsteino, St. Hawkingo ir kt. darbais. Parodoma, kad daugelis šiuolaikinės laiko ir erdvės filosofijos problemų formuluojamos dar Antikoje, akcentuojamas jų tęstinumas ir metafizinis pagrįstumas. Be to, disertacijoje pateikiamas naujas, netradicinis požiūris į kai kuriuos mokslo filosofijai aktualius klausimus. Taip naujai yra aptariamos Zenono Elėjiečio aporijos, reliacionizmo –absoliutizmo ginčas, chirališkumo problema, reliatyvumo teorijų paradoksai. Darbe konstatuojama, kad fizikalistinė erdvės ir laiko problema kyla dėl realistinių – antirealistinių teorijų interpretacinės samplaikos. Taip pat atskleidžiamas ir klasikinių teorijų realistinis rudimentas šiuolaikinėse erdvės ir laiko traktavimo tendencijose.