Текстологическая характеристика церковнославянских рукописных Прологов вильнюсского собрания
LTSinaksaras tai iš graikų kalbos verstas kalendorinis trumpų šventųjų gyvenimo aprašymų ir pamokslų rinkinys, skirtas vienuolių ir pasauliečių kasdieniniam skaitymui. Daugumos mokslininkų teigimu, jis atsirado slavų žemėse iki XII a. pabaigos. Šio reliatyviai stabilios sudėties paminklo ištakos ir daugiaamžė teksto evoliucija yra susijusios su gausia bažnytine slavų raštija, todėl jo tyrimas yra aktualus šiuolaikinės medievistikos uždavinys. Šis mokslinis darbas skirtas XV a. pabaigosXVI a. Sinaksaro nuorašams, parašytiems ir funkcionavusiems Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje: Turove, Slucke, Vitebske, Lucke, Supraslyje (Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, fondas 19, № 92, 93, 94, 95, 96). Šie rankraščiai tirti kompleksiškai, pasitelkiant tipologinį lyginamąjį, tekstologinį ir šaltinių tyrimo metodus. Disertacijoje pirmą kartą remiantis trijų rudens mėnesių skaitiniais apibūdinta šių nuorašų struktūra, teksto kokybė ir galimi šaltiniai. Vilniaus sinaksarų ypatybės tirtos plačiame tekstologiniame fone. Palyginimo tikslais į tyrimą papildomai įtraukta 15 įvairių struktūrinių tipų rankraštinių ir spausdintų sinaksarų medžiaga. Visų disertacijoje nagrinėjamų nuorašų duomenimis sudarytas trijų rudens mėnesių sinaksarinių tekstų katalogas su tekstų incipitais. Darbas bus įdomus tekstologams, kalbininkams ir literatūros tyrinėtojams, besidominantiems viduramžių bažnytiniu slavų paveldu.
