Transnacionalus mobilumas kaip moterų (pra)gyvenimo būdas : Lietuvos slaugytojos Norvegijoje : disertacija

LTDisertacijoje yra analizuojamas Lietuvos slaugytojų transnacionalus mobilumas tarp Lietuvos ir Norvegijos, kuris tampa jų (pra)gyvenimo būdu. Maždaug 60 proc. laiko slaugytojos praleidžia Norvegijoje, todėl įprastos jų sėslaus gyvenimo praktikos tampa padalytos tarp dviejų šalių. Jei anksčiau darbas ir santykis su šeima bei socialine aplinka apskritai buvo siejami tik su viena erdve – Lietuva, pradėjus dirbti Norvegijoje įprastų veiklų erdvės, laikas persitvarko ir suformuoja naują – mobilų (pra)gyvenimo būdą. Nuolat judėdamos tarp Lietuvos ir Norvegijos migrantės pradeda dalyvauti dviejų visuomenių gyvenime tuo pačiu metu. Tai keičia jų santykį su kilmės šalies socialine aplinka, kuriasi naujas statusas užsienio šalyje ir formuojasi nauji darbo ir laisvalaikio organizavimo įpročiai, o per tai (trans)formuojasi ir į transnacionalaus mobilumo procesą įsitraukusių moterų vaidmenys. Kitaip tariant, moterų vaidmenų (trans)formacijų procesas yra persipynęs su mobiliu (pra)gyvenimo būdu, tad tyrimo objektas yra moterų mobilaus (pra)gyvenimo būdo formavimasis ir socialinių bei ekonominių vaidmenų tipų jame raiška. Šioje disertacijoje yra teigiama, jog transnacionalus mobilumas, kaip būdas (pra)gyventi, slaugytojoms reiškia ne tik galimybę kurti asmeninę biografiją – įsigalinti, bet ir išlaikyti įgytą vartotojų statusą bei išvengti migrančių statuso, siejamo su socialine izoliacija užsienio šalyje ir sunkesnėmis galimybėmis pragyventi nei gyvenant mobiliai. Dėl patogaus vartojimo galimybių Lietuvoje, kurias teikia trumpalaikis darbas Norvegijoje, transnacionalus mobilumas tampa ne išgyvenimo strategija, bet būdu (pra)gyventi ir išlaikyti įgytą socioekonominį statusą.Reikšminiai žodžiai: Slaugytojų migracija; Mobilumas; (Pra)gyvenimo būdas; Moterų vaidmenys; Nurses' migration; Mobility; Livelihood; Women's roles.

ENThe dissertation is on Lithuanian nurses‘ transnational mobility between Lithuania and Norway which is conceptualized as their livelihood strategy. The nurses spend about 60 percent of the time in Norway and their normal leisure practice becomes divided between the two countries. If earlier their work and their relationships with family and the social environment in general were associated with only one space–Lithuania, once they started to work in Norway their usual activities of space and time turned over and form a new mobile way of living. Constantly moving between Lithuania and Norway, these migrants begin to participate in the life of two societies at the same time. This changes their relationship with the social environment of the country of origin and creates a new status in a foreign country, thereby forming new ways of working and leisure habits and (trans)forming the roles of women involved in the process of transnational mobility. In other words, process of (trans)formation of the women's roles is intertwined with a mobile lifestyle and livelihood and the research problem is formulated as the formation of a mobile livelihood and the types of women’s roles that emerge within the context of a mobile livelihood. It is argued that transnational mobility is not a means of survival but a livelihood strategy which allows to sustain achieved status. For the nurses, transnational mobility as a form of livelihood not only provides the ability to create an individual biography, it also allows them to maintain status as a consumer and to avoid migrant status in the foreign country.