"Рускі" двор Рыгі: гандлёвая факторыя беларускіх купцоў XIII-XVІ стст

LTVokiečių prekybinė, bažnytinė ir politinė kolonizacija Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje XII a. pab. – XIII a. privedė prie Livonijos konfederacijos atsiradimo. Šios permainos prisidėjo prie Dvinos prekybinio kelio reikšmės padidėjimo. Mat Dvinos upė vedė jau ne tik į Gotlando salą ir lyvių žemes, kažkada pavaldžias Polockui, bet tapo prekybine arterija kelyje į atskirus Hanzos centrus, o Hanza tapo vienu svarbiausiu ekonominių LDK partnerių Šiaurės Europoje. Straipsnyje nagrinėjama Rygos „Rusų dvaro“ vaidmuo baltarusių pirkliams, kurie užtikrino prekybą tarp Rygos ir Polocko, Vitebsko, Smolensko miestų XIII–XVI a. Remiamasi ne tik jau anksčiau paskelbtais rašytiniais šaltiniais, kurių vienas svarbiausių yra vokiečių kalba surašyta Rygos skolų knyga, apimanti 1286–1325 m. Pasitelkiama ir archeologinių tyrimų Rygoje publikuota medžiaga, leidžianti geriau suprasti, kaip tame mieste veikė slaviška bendruomenė, apėmusi „rusų gildijos“ pirklius ir kitus slavų gyventojus, tarp kurių neabejotinai buvo baltarusių, mat „rusais“ tada buvo laikomi ir Baltarusijos miestų palei Dviną bei Smolensko regiono gyventojai. Ryga 1581 m. tapo priklausoma nuo Abiejų Tautų Respublikos, o dėl įvykusios Reformacijos iš pravoslavų buvo atimta Šv. Mikalojaus cerkvė, kurios juridinis statusas nuo senovės rėmėsi sutarties tarp Rygos ir Polocko aktu. XVI a. daugiausiai dėl įvykusių geopolitinių ir religinių pasikeitimų „Rusų dvaras“, kaip baltarusių pirklių kompaktiškas gyvenamasis kvartalas, turėjęs mieste ypatingą statusą, prarado savo faktinę reikšmę ir juridinį statusą.