LTUž ką buvo nubaustas valstietis? Piotro Šuiskio likimas, Mykalojaus Radvilos Rudojo poelgis ir Motiejaus Strijkovskio liudijimai – tokia yra straipsnio antraštė, atspindinti keliamą problemą, į kurią atsakoma straipsnio gale. Į iškeltą antraštinį klausimą vis dėlto pažiūrėta giliau, parodant platesnį įvykių istorinį kontekstą. Turimas omenyje Livonijos karo metu 1564 m. įvykęs mūšis prie Ulos tarp LDK ir Maskvos kariuomenių, tiksliau tarp jų operatyvinių dalinių. Nepaisant maskvėnų pranašumo skaičiumi LDK karinės pajėgos, vadovaujamos Mykalojaus Radvilos ir Grigalijaus Chodkevičiaus, pasiekė tame mūšyje pergalę, o vadovavęs Maskvos daliniams Piotras Šuiskis pabėgo į miškelį, iš kurio netekęs žirgo vėliau atėjęs į vieną kaimą paprašė valstiečių jį nugabenti į Polocką, tuomet užimtą Maskvos kariuomenės. Vieno valstiečio jis buvo nužudytas pasigviešiant didiko turėtą auksinę grandinėlę. Būtent tokia P. Šuiskio mirties versija yra pateikta istoriko Motiejaus Strijkovskio poemoje „Mūšis prie Ulos“. Pagal šį straipsnyje svarbiu traktuojamą šaltinį tas valstietis buvo išaiškintas, M. Radvilos iniciatyva nubaustas mirties bausme, o P. Šuiskio palaikai iškilmingai palaidoti Vilniuje. Kodėl Radvila taip pasielgė? Išdėstomi šio poelgio galimi motyvai, tarp kurių nurodomas ir socialinis hierarchinis. M. Strijkovskis vadovavosi barokinio rašinio kanonais, parodydamas Radvilos ir Šuiskio priklausomybę aukščiausiems savo valstybių sluoksniams. Ne baltarusių valstiečio reikalas buvo įsikišti į šią hierarchiją. Net ir žiaurus karas ne iki galo trynė socialinius skirtumus.