Адраджэнне жанру: познія Лівонскія хронікі другой паловы XVI ст. і іх гістарычна-палітычны кантэкст

LTIstorijos rašymo tradiciją Estijos ir Latvijos teritorijose pradėjo vokiečiai lotyniškai. Ši kalba buvo įprasta vokiečių žemėje Saksonijoje, kurios kronikų rašymo pavyzdžiu buvo remtasi. Būtent lotyniškai buvo parašyta Henriko Latvio „Livonijos kronika“. XIII a. pab. – XIV a. pradžioje atsiranda Livonijos istorijos eiliuotos kronikos vokiečių kalba, tačiau toliau buvo tęsiama ir kronikų rašymo lotyniškai tradicija. Straipsnis yra skirtas vėlyvosioms Livonijos kronikoms, kurios buvo parašytos lotynų arba vokiečių kalbomis XVI a. antroje pusėje. Apžvelgiamas jų istorinis politinis kontekstas. Svarbiausiomis laikomos šios, kurių autorius toliau nurodomas skliaustuose: „Livoniae historia“ (Thomas Horner), „Historia belli Livonici“ (Tilmann Bredenbach), „Chronika der Provintz Lyffländt“ (Balthasar Russow), „Livländische Historien“ (Johannes Renner), „Lifflendische Churlendische Chronica“ (Salomon Henning). Aptariami šių kūrinių autoriai, pateikiant jų trumpą gyvenimo ir veiklos apžvalgą. Nagrinėjama minėtų kronikų vertė istorijos pažinimui ir istoriografijos raidai. Ypač iškeliama esto Baltazaro Rusovo (Balthasar Russow arba Rüssouwen/Rüssow/Russowen) reikšmė, nes tai buvo pirmasis iš vietinių senųjų gyventojų Livonijoje kilęs istorikas. Nors jis „Livonijos provincijos kroniką“ parašė vokiečių kalba, tačiau tai buvo tam tikros rūšies vietinių senųjų gyventojų kultūrinės politinės emancipacijos manifestacija.