Насарог для султана. Падарожжа Мацея Стрыйкоўскага ў Асманскую Імперыю ў 1574-1575 гг

LTStraipsnyje nagrinėjamas vienas įdomus artefaktas, susijęs su istoriko, kronikininko ir poeto Motiejaus Strijkovskio kelione į Osmanų imperiją 1574–1575 m. Strijkovskis buvo Žečpospolitos diplomatinės misijos, siunčiamos į Stambulą, dalyvis. Osmanų sostinėje istorikas pamatė stambų gyvūną – nosiaragį, atsiųstą kaip dovaną turkų sultonui. Nosiaragis, iš tikrųjų, Europoje buvo žinomas jau antikos laikais, minimas Plinijaus Senojo I mūsų eros amžiuje kaip atgabentas į Romą iš tolimų kraštų. Tačiau po to šis stambus egzotiškas gyvūnas europiečiams tapo beveik nežinomas, daugelis jį laikė mitologine būtybe. Padėtis pasikeitė po didžiųjų geografinių atradimų. 1514 m. portugalų pasiuntiniams Indijoje vienos istorinės srities sultonas padovanojo nosiaragių. Vienas jų portugalų laivu 1515 m. buvo atgabentas į Lisaboną, kur sukėlė didžiulį susidomėjimą. Gandai apie tai pasiekė ir kitus Europos kraštus, atsirado šio gyvūno piešinių. Bene garsiausias yra padarytas žymaus vokiečių grafiko Albrechto Diurerio, kuris nors natūroje gyvūno ir nematė, tačiau gavo jo aprašymus ir grafinį eskizą. Strijkovskis nei Diurerio, nei kitų piešinių ar raižinių, vaizduojančių nosiaragį, nebuvo matęs. O pamatęs nosiaragį gyvai Stambule jį nupaišė ir tas piešinys yra išlikęs Strijkovskio rankraštyje, kuriame yra jo poemos tekstas „Mūšis prie Ulos“. Straipsnyje šis Strijkovskio piešinys yra visapusiškai nagrinėjamas, pateikiant daug ikonografinės medžiagos. Kadangi Afrikos nosiaragiai turi du ragus, o Strijkovskio nupaišytasis – vieną, daroma išvada, kad istoriko matytasis buvo atgabentas iš Indijos.