Бярозаўская картузія як мемарыяцыя Сапегаў: археалагічнае даследаванне кляштара

LTBerezos kartūzija kaip Sapiegų memorialas – tam yra skirtas šis straipsnis, kuriame daug remtasi ne tik rašytiniais šaltiniais, ikonografine medžiaga, bet ir archeologinių tyrimų duomenimis. Iš pradžių aptariama bendroji kartūzų vienuolijos istorija nuo XI a. Šiuos vienuolius į LDK XVII a. pakvietė Kazimieras Leonas Sapiega (1609–1656), užėmęs svarbius valstybinius postus ir disponavęs dideliais turtais net keliose vaivadijose. Bresto vaivadijoje jis įkūrė didelę latifundiją su centru Ružanuose, o tarp jo dvarų ten buvo ir Bereza. Suteikdamas didelę piniginę paramą ir užrašydamas vienuolijai dalį savo žemių valdų, įskaitant patį Berezos miestelį, jis užtikrino būsimo vienuolyno statybą. Ji pradėta 1648 m. birželį. Pats fundatorius vienuolyno statybos pabaigos nesulaukė, tačiau ir testamente skyrė reikšmingas sumas Berezos kartūzijai. Vienuolyno bažnyčios konsekravimas įvyko 1666 m. birželio 6 d. Ten buvo perkelti ir Kazimiero Leono Sapiegos palaikai į specialią nišą. Vienuolynas tapo Čerėjos-Ružanų šakos Sapiegų giminės nekropoliu. Po 1830–1831 m. sukilimo vienuolynas carinės valdžios buvo uždarytas, o 1868 m. buvusi vienuolyno bažnyčia nugriauta, Sapiegų palaikai perkelti į kapines. Nežiūrint viso architektūrinio komplekso svarbos Berezos kartūzų vienuolyno teritorija archeologiškai pirmą kartą tyrinėta tik 1989–1990 m. Straipsnyje išsamiai pateikiami šių archeologinių tyrimų rezultatai, kurie ženkliai papildo ikišiolines žinias apie vienuolyno pastatus ir senąją buitį. Iliustruojama kasinėtų vietų schemomis, radinių atvaizdais, nuotraukomis.