British Policy Towards the Baltic States: 1939-1945

LTBaltijos valstybių gynimas ginklu po 1918 m. Didžiosios Britanijos vyriausybėms, turėjusioms problemų su savo imperijos saugumu, nebuvo prioritetas. Juo labiau, kad vykdydamos naujus Lokarno sutarties įpareigojimus Europoje, jos disponavo tik menkomis savo ekspedicinėmis pajėgomis. Apskritai Baltijos regiono stabilumą ir ekonominę gerovę Londonas laikė realia prielaida ilgalaikei Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybei. Šiuo atžvilgiu po 1918 m. Britanija daug padėjo Baltijos valstybėms, pirkdama jų žemės ūkio bei kitą produkciją, taip joms padėdama įsigyti pramonės produkcijos iš Vokietijos. Kai Hitleriui atėjus į valdžią buvo sugriautas britų-baltų-vokiečių prekybos „trikampis“, Britanijos vyriausybė ėmėsi prekybos politikos, siekiančios apriboti Trečiojo Reicho įtaką Baltijos regione. Atsižvelgiant į visą tarpukario politikos kontekstą, darosi aiškiau, kodėl Britanija pagaliau pasipriešino Hitlerio planams Pabaltijyje ir kodėl Londonas taip nenoriai leido Stalinui laisvai elgtis su Baltijos valstybėmis 1939 m. derybose su Maskva. Tačiau karui prasidėjus, kai pačios Britanijos likimas pakibo ant plauko, vis dėlto stebėtina, kad britų diplomatai ir toliau dėjo tiek daug pastangų, atsisakydami pripažinti Sovietų Sąjungos 1941 m. sienas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinių santykių istorija; Baltijos šalys (Baltic states); Didžiosios Britanijos užsienio politika; History of International Relations; Baltic States; British foreign policy.

ENDefending the Baltic States militarily after 1918 was not an option for British governments burdened by commitments to Imperial defence, and with only a skeletal British Expeditionary Force available to meet new European obligations incurred by the Treaty of Locarno. London saw stability and economic prosperity in the Baltic region as a whole as the real key to lasting independence for Estonia, Latvia and Lithuania. To this goal Britain made a vital contribution after 1918, as a recipient of Baltic agricultural and other exports, thus facilitating Baltic purchases of manufactured products from Germany. When the British-Baltic-German trade ‘triangle’ was destroyed by Hitler’s arrival in power, the British government then used trade policy to try to limit the impact of the Third Reich in the Baltic region. Viewing the interwar period as a whole, it is easier to see both why Britain ultimately chose to resist Hitler over Baltic issues and why London was so reluctant to allow Stalin a free hand in the Baltic States during the Moscow negotiations of 1939. With the onset of war, however, Britain’s very survival was at stake and it remains remarkable under such circumstances that so much effort continued to be expended by British officials in refusing to recognize the Soviet borders of 1941. [From the publication]