M. K. Čiurlionio pasaulio atspindžiai : skambantys O. Narbutaitės "piešiniai"

LTStraipsnyje analizuojama plačiai suvokto M. K. Čiurlionio pasaulio (menų sintezės požiūriu) atspindžių tema. Išskirtume kelis O. Narbutaitės kūryboje dažniausiai sąveikaujančius jos aspektus: 1) muziką, sukeliančią vaizdines asociacijas, kurios kompozitorės kūrybos išprovokuotos; 2) sąmoningai natose užfiksuotus „grafinius vaizdus“ ir 3) vaizduojamojo meno inspiruotus kūrinius. Ryškiausi pirmosios grupės kūriniai – „Piešinys styginiams ir sugrįžtančiai žiemai“, „Vijoklis“. Narbutaitė savo kūryboje sąmoningai vartoja nemuzikines, nors su muzika organiškai susijusias reikšmes, fiksuojamas kriptografijos pagalba. Monogramme – ypatingo subtilumo ir vidinės jėgos opusas, kurio pagrindą sudaro muzikologo K. Drobos vardo ir pavardės skambančios raidės d-b-a-f. Jį iš dalies galima traktuoti kaip muzikos grafikos kūrinį, kadangi ritminis ornamentas labai išraikingas, o intonacinė sfera apribota „monografinės“ dedikacijos. Grafiniai ir kiti nemuzikiniai veiksniai dar ryškesni kitame opuse mušamiesiems – „Vėrinys“. Grafinė forma svarbi ir oratorijoje Centones meae urbi – pirmos dalies ketvirtoje epitafijoje trikampio forma padeda choro dirigentui orientuotis, atspindi realų choro judėjimą erdvėje. Trikampis tampa semantiniu fundamentu Tres Dei Matris Symphoniae. Jis vartojamas kaip šv. Trejybės simbolis. Vaizduojamieji menai svarbūs O. Narbutaitės kūrybą inspiruojantys veiksniai. Kompozitorę ypač veikia išraiškingos religinio meno draperijos, klostės, apsiaustai. Muzikos audinį Tres dei matris symphoniae ir styginių kvartete Nr. 4 Drappeggio O. Narbutaitė dėsto tarsi klostėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: O. Narbutaitės kvartetas Nr. 3 (1991); M. K. Čiurlionis; Quartet by O. Narbutaitė N 3 (1991).

ENThe article analyses the topic of the reflections of a broadly understood world of M. K. Čiurlionis. Several, usually interacting aspects in O. Narbutaitė’s work may be distinguished: 1) music that induces visual associations provoked by the composer’s work; 2) “graphic images” that are intentionally recorded in the sheet music; and 3) works inspired by the visual arts. The most impressive are the works of the first group – “Piešinys styginiams ir sugrįžtančiai žiemai” [“A picture for the strings and the returning winter”] and “Vijoklis” [“The bindweed”]. In her creative work, Narbutaitė makes a conscious use of encrypted meanings that are non-musical, although organically related to music. Monogramme – is an opus of exceptional subtlety and internal power, the basis of which is formed by letters d-b-a-f that compose musicologist K. Droba’s name. It may partly be viewed as a work of musical graphics, since the rhythmic ornament is very expressive and the tonal sphere is restricted by the “monographic” dedication. Graphical and other non-musical factors are even more distinctive in another opus for percussion – “Vėrinys” [“The Beads”]. The graphical form is also important in oratory Centones meae urbi – the triangle shape in the fourth epitaph of the first part help the choir conductor orienting and reflects the actual movement of the choir in space. The triangle becomes a semantic foundation in Tres Dei Matris Symphoniae. It is used as a symbol of the Holy Trinity. The visual arts are an important source of inspiration for Narbutaitė’s creative work.