Choras katalikų liturgijoje šiandien: Lietuvos chorvedžių ir dvasininkų požiūriai
LTXX a. antrojoje pusėje Katalikų Bažnyčioje įvykusi liturgijos reforma, kai pakito liturgijos kalba ir apeigų dalyvių tarpusavio santykiai, katalikų bendruomenei sukėlė daug sumaišties, nes staigūs pokyčiai Bažnyčiai kaip tradicinei institucijai nėra būdingi. Tokioje situacijoje ypač svarbūs tampa ne tik liturgiją ir muziką reglamentuojantys paskutinių dešimtmečių Bažnyčios dokumentai (kuriuose esama ir prieštaravimų), bet ir jų nuorodas turintys įgyvendinti už apeigas atsakingi liturgijos dalyviai. Jų teologinis, liturginis, meninis išprusimas, įsitikinimai ir nuostatos labiausiai lemia liturgijos darną, įtaigumą, poveikį kitų bendruomenės narių tikėjimui, taip pat bažnytinio choro – mūsų tyrimo objekto – vaidmenį bei reikšmę apeigose. Šios publikacijos tikslas – atskleisti, kaip choro padėtį ir paskirtį atnaujintoje katalikų liturgijoje traktuoja tie atsakingieji asmenys, nuo kurių daugiausiai priklauso apeigų tvarka ir grožis: iš vienos pusės, Lietuvos katalikų bažnyčiose tarnaujantys dvasininkai, iš kitos pusės – bažnytinių chorų vadovai. Straipsnyje pateikiamos ir lyginamos (tarpusavy bei su aktualių Katalikų Bažnyčios dokumentų nuostatomis) vienuolikos kunigų ir šešių ilgus metus bažnytiniams chorams vadovaujančių chorvedžių nuomonės.
ENThe liturgical reform that took place in the Catholic Church during the second half of the 20th century caused great confusion for the Catholic community. In such situations, not only valid Church documents but also liturgical participants responsible for ceremonies as well as the implementation of the instructions referred to in such documents become of great importance. The publication reveals how the aforementioned responsible persons (mainly priests and church choir conductors) interpret the position and purpose of a choir – the elements determining the order and beauty of a ceremony – in the renewed Catholic liturgy. Priests and choirmasters define a choir as a more or less separate part of a congregation. The priests of Lithuania tend to encourage communal singing, whereas the repertoire of a church choir should be selected on the basis of the possibilities of a certain community to sing. The majority of the respondents indicate that a choir is a necessary (traditional) participant of a liturgy. The opinions of priests practically correspond with the instructions set out in the general provisions of the Roman Missal that limit the choral singing of the Ordinarium parts of the Mass, whereas choir conductors tend to support the instructions given in Musicam Sacram which indicate that only choirs should sing the Ordinarium parts of the Mass. Priests believe that liturgical text should prevail in the ecclesiastical composition, whereas choir conductors value the harmony of musical and liturgical texts. Both priests and choir conductors consider the performance of youth groups (quasi-choirs) during Mass, which has become popular in Lithuanian churches, to be primarily a pastoral tool to encourage communal singing as well as to summon and educate the youth, even though from a liturgical point of view meditative hymns should not be sung during Mass.
