Interpretacija nepripažinto autoriaus tema, arba kūrinys - intriga

LTStraipsnyje pristatomas tarpukario ir II pasaulinio karo metais kūręs teatro dailininkas Liudas Vilimas (1912–1966). Teatrų repertuarų sąrašuose randama, jog šis menininkas sukūrė aštuonis scenovaizdžius dramos spektakliams skirtinguose Lietuvos teatruose. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje bei Literatūros ir meno archyve saugoma keletas jo darbų, tarp kurių ir neįprastos manieros eskizas spektakliui „Nematomoji“ pagal P. Calderono pjesę. Šis eskizas sukėlė autorės smalsumą ir norą plačiau pasidomėti menininko likimu. Didesniąją gyvenimo dalį Vilimas praleido emigracijoje. Su 1944 m. emigracijos banga dailininkas pateko į Vakarų Vokietiją. Čia dalyvavo steigiant Freiburgo Lietuvių dailės institutą. Minimas kaip talentingas akvarelininkas, aktyviai dalyvavo parodose, buvo apdovanotas. Galima daryti prielaidą, jog L. Vilimas į JAV išvyko kartu su Lietuvių dailės instituto nariais, 1949 metais. Čia dailininkas tapo žinoma taikomojo meno figūra, sėkmingai dirbo reklamos srityje. Tai, kad Calderono „Nematomoji“ eskizas yra vienintelis istorinio veikalo pagrindu sukurtas ryškus L. Vilimo meninio braižo pavyzdys, leidžia daryti išvadą, jog jo talentas buvo skirtas operos scenai. Turint omenyje, jog muzikiniame teatre viešpatavo M. Dobužinskis ir buvo įsitvirtinęs L. Truikys, galima numanyti, kad Vilimui jame neatsirado vietos. Tačiau ir vienas kūrinys sudaro galimybę įtraukti į teatro dailės istoriją menininko kūrybą ir pradėti tyrimus, galinčius prisidėti prie lietuvių profesionalaus teatro istorijos.

ENThe paper presents the inter-war and war period theatre artist Liudas Vilimas. The theatre repertoires say that this little known artist designed 8 sceneries in different Lithuanian theatres. Lithuanian Music & Cinema and Lithuanian Literature & Art museums have preserved several works of this artist, one of which is a sketch of uncommon style for the performance “Nematomoji” (A Invisible Lady) by P. Calderon in the State theatre. This design has stimulated an interest in the artist’s fate. Liudas Vilimas spent the greater part of his life abroad. According to the uncertified data he might have left for Germany in 1944 where he stayed in Freiburg. There Lithuanian emigrees set up their camps and Liudas Vilimas might have painted and participated in establishing Lithuanian Art Institute. Possessing proper aquarelle fundamentals he was mentioned as a talented watercolorist. He never neglected that sphere and actively participated in exhibitions, he was awarded a prize for a perfectly mastered aquarelle technique. In 1949, together with Lithuanian Art Institute members L. Vilimas might have left for the USA. There he was successfully working in advertising. In 1961 he was awarded the rust prize in American Ad Artists exhibition. The only significant sketch of “Nematomoji” allows to make a conc1usion that L. Vilimas' talent would have justified itself on the Opera stage. At that time M. Dobužinskis predominated in Musical theatre, Liudas Truikys also prevailed, thus making small possibilities to get a job for other theatre designers. Nevertheless, even one creative work opens the door for the research into the history of professional Lithuanian theatre art.