LTStraipsnio pradžioje aptariama kartūzų vienuolijos atsiradimo istorija, jos būdingi bruožai, griežtos taisyklės, tikslai. Vienas kartūzų vienuolynas veikė ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atsiradęs fundatoriaus Kazimiero Leono Sapiegos (1609–1656) dėka. Turėdamas daug žemės valdų ir užimdamas aukštus valstybinius postus jis fundavo daug katalikų bažnyčių, vienuolynų ir unitų cerkvių. Jo pamaldumas prisidėjo prie kartūzų vienuolyno įsteigimo Berezoje, kuri įėjo į magnato valdas LDK Bresto vaivadijoje. Pats fundatorius jau nesulaukė vienuolyno statybos pabaigos, tačiau testamente paliko žymias lėšas Berezos kartūzai, ten ir buvo palaidotas. Šis vienuolynas Berezoje tapo jo giminės vienos iš šakų šeimyniniu nekropoliu. Aptarus architektūrinę vienuolyno struktūrą, pereinama prie archeologinių tyrinėjimų buvusio vienuolyno teritorijoje pristatymo. 1989–1990 m. archeologiškai tirtas palyginus didelis plotas, kuriame aptikta nemažai radinių. Rasta iki tol nežinotų objektų fundamentų, ištirti esamų pastatų fundamentai ir požeminės konstrukcijos. Archeologinių tyrimų ataskaita yra saugoma tyrimus vykdžiusio Belspecprojektrestavracija instituto archyve. Archeologiniai atradimai leido padaryti išvadą, kad vienuolynas XVII a. buvo statomas drėgnoje vietoje, o jo architektūrinė istorija yra sudėtingesnė nei tai atsispindi XIX a. I pusės planuose. Kasdienio vartojimo radiniai kasinėtoje teritorijoje atspindi asketišką vienuolių būdą. Kartūzų vienuolynas Berezoje yra vienas svarbiausių regiono materialinės kultūros paminklų.