"Русь" и "Литва" Великого Княжества Литовского в XVI-XVII вв. как этноконфессиональные и социально-географические регионы

LTStraipsnyje nagrinėjamos "Rusios" (Rus') ir "Lietuvos" (Litva) sąvokos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip jos buvo vartojamos XVI–XVII a. šaltiniuose, nagrinėjant ne tiek pačius šaltinius, kiek su jais dirbusių istorikų darbus. Bandoma pagal tai išskirti etnokonfesinių ir socialinių-geografinių regionų senąsias sampratas. Pirmajame skyriuje aptariamas Pranciškaus Skorinos atvejis, kaip jam nuvykus į užsienį buvo rašoma jo kilmės vieta, šalis ir etninė priklausomybė. Antrajame skyriuje apžvelgiamos kelių istorikų koncepcijos apie LDK atsiradimą ir Rusios vietą senosiose regioninėse sampratose (M. Liubavskio, N. Daškevičiaus, O. Haleckio, V. Nasevičiaus, M. Spiridonovo, M. Pilipenko). Trečiame skyriuje, pasirėmus daugiausiai šiuolaikinių baltarusių istorikų veikalais, aptariama "Lietuvos" samprata LDK. Išskiriami esminiai jos socialiniai, religiniai, civilizaciniai skirtumai nuo „Rusios“ regiono LDK sudėtyje. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama kaip suprasti "Lietuvą" ir "Rusią" etnokultūrine prasme. Referuojama baltarusių istorikų diskusija dėl to, ar galima "Litva", "litvinus" ir "Rus'", "rusinus" (rus. русины) tapatinti su skirtingomis etninėmis grupėmis. Straipsnio gale daromos išvados, kad "Rusia" XV a. pab. – XVI a. šaltiniuose buvo vartojama regionine prasme, tačiau sutinkamos ir viršregioninė bei konfesioniminė sampratos. "Rusios" etninis turinys lieka diskutuotinas. Turint omenyje dabartinę Baltarusijos teritoriją ir kalbant apie XVI–XVII a. neįmanoma jos apibūdinti vienu kuriuo nors terminu "Rus'" arba "Litva".