Друкаваны асобнік статута ВКЛ 1588 г. з фондаў Латвійскай нацыянальнай бібліятэкі: кадыкалагічнае апісанне і гістарычна-прававы кантэкст

LTAptariamas III Lietuvos Statuto 1588 m. spausdintas egzempliorius, saugomas Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje. Straipsnyje bandoma atlikti jo kodikologinį aprašymą, pateikiant istorinį-teisinį kontekstą. Pats šio Lietuvos Statuto egzempliorius Rygoje žinomas nuo 1966 m., kai žinutę apie tai paskelbė V. Raudeliūnas, vėliau apie jį rašė ir kiti istorikai. Šis Lietuvos Statuto leidimas yra įrištas su Lietuvos Tribunolo statutu (1586). Knyga turi defektų – nėra titulinio lapo ir jos pradžios: dviejų valdovo privilegijų, L. Sapiegos dedikacijos Žygimantui Vazai, L. Sapiegos herbo ir A. Rimšos panegirikos šiam herbui, L. Sapiegos kreipimosi į visus LDK luomus (pirmi 8 psl.). Taip pat nėra dalies Statuto straipsnių registro (p. 9-15), kuris vėliau pakeistas rankraštiniu intarpu. Jame yra prierašas, datuotas 1644 m., turbūt tada jis ir padarytas. Dar yra rankraštinis intarpas psl.11 kita rašysena. Prieš patį Lietuvos Statuto tekstą (po registro) yra prierašas juodu rašalu kirilika, padarytas 1726 m. liepos 15 d. Knygos gale yra spaustuvės riktų sąrašas, kuris tekste irgi pažymėtas juodu rašalu. Knygoje be smulkių lenkiškų pastabų paraštėse dar yra vienas 1648 03 20 d. prierašas kirilika. Sužinoti, kaip šis Lietuvos Statuto egzempliorius pateko į Rygos biblioteką, nėra galimybės. Jis liudija, kad Lietuvos Statutas veikė Kairiakrantėje Ukrainoje ir XVII – XVIII a., kai ši jau buvo Rusijos sudėtyje. Iš pastabų ir marginalijų knygoje aišku, kad Lietuvos Statutu naudojosi kazokų grupės aukštuomenė.