Родавыя легенды русінскіх магнацкіх родаў Вялікага Княства Літоўскага ў XVI-XVII стст.: на прыкладзе Сапегаў і Тышкевічаў
LTStraipsnyje Sapiegų ir Tiškevičių giminių pavyzdžiu analizuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) magnatų giminės konstravimo strategija. XVI a. 7-8-ame dešimtmečiuose Sapiegos bandė (per B. Paprockį) save vaizduoti lietuvių bajoro Sunigailos palikuonimis. Tiškevičiai visada pabrėždavo savo rusėnišką kilmę, kas paaiškinama jų realiam priklausymui Kijevo Rusios elitui. Sapiegų Kodenio šaka anksti perkėlė savo valdas į Palenkę ir istorinę Lietuvą, jiems buvo lengviau atsisakyti savo rusėniškumo. Čerėjos linijos Sapiegos neneigė savo rusėniškų šaknų. Tokią taktiką naudojo daug rusėniškų giminių: Glebavičiai ir Dorogostajskiai vedė save iš Vilniaus vaivados Manivido ir Gedimino sūnaus Manvido, Chodkevičiai vedė save iš Boreikos, Valavičiai iš Stanislavo Visgino. Sapiegų ir Tiškevičių atvejai demonstruoja praeities iliustravimo strategijas, būdingas rusėnų giminėms. Sapiegos bandė save parodyti lietuvių bajorų atstovais, kas nulemta jų (Kodenio linijos) ankstyvu įsijungimu į LDK elitą, kur tada dominavo vien lietuvių kilmės giminės. L. Sapiegos laikais pastebėtas giminės rusėniškumo „renesansas“, kai būdavo pabrėžiami jos ryšiai su Smolensko žeme. Tiškevičiai taip pat apeliavo į savo, tačiau nebandė susikurti lietuvišką genealogiją, pasiliko sau gan realistinę rusėnišką legendą. Sapiegų ir Tiškevičių giminių legendos nėra kokios nors etninės priklausomybės manifestacijos, o tik bandymas sustiprinti savo esamą padėtį, apeliuojant į tai, kad jų protėviai taip pat priklausė valstybės elitui.Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Genealogija; Genealoginės legendos; Giminės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Rusėnų aristokratija; Sapiegos (Sapiega family); Tiškevičiai (Tyszkiewicz familie); Families; Genealogical legends; Genealogy; Noblemen; Ruthenian aristocracy; The Great Duchy of Lithuania; The Sapieha Family; The Tyszkiewicz Family.
