Adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje
LTDisertacijoje tyrinėjama adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje. Analizuojant Baumano adiaforizacijos filosofemą nagrinėjami Baumano tekstai iki takiojo posūkio ir po jo, iš kurių didžiausias dėmesys skiriamas veikalams „Modernybė ir holokaustas”, „Socialinė manipuliacija morale: dorovinantys veikėjai, adiaforizuojantis veiksmas”, „Postmoderni etika”, „Sociologinė postmodernumo teorija”, „Takioji modernybė”, „Vartotojiškas gyvenimas” bei „Šalutinė žala”. Tyrime susisteminami Baumano adiaforizacijos apibrėžimai, apibūdinimai ir implikacijos, nagrinėjamos jų filosofinės prielaidos, tyrinėjamas adiaforizacijos filosofemos vaidmuo Baumano socialinėje koncepcijoje. Baumano socialinei filosofijai kaip „takiajai sociologijai” būdingų metaforų dėka išryškėjusi moralės ir pažinimo sąryšio problema nagrinėjama apžvelgiant prieštaraujančių marksistinių ir leviniškų, o taip pat etikos ir epistemologijos vienumo bei etikos ir epistemologijos nebendramatiškumo prielaidų sąryšio problematiką, o remiantis adiaforizacijos filosofemos daugiareikšmiškumo prielaida disertacijoje siūloma terminą „adiaforizacija” Baumano socialinėje filosofijoje traktuoti kaip reiškiantį ne tik „moralinį indiferentiškumą”, bet ir „episteminį indiferentiškumą”. Disertacijoje parodoma, kad adiaforizacijos filosofemos takumo ir leviniškų prielaidų dėka Baumano „takioji sociologija” (Marko Daviso terminas) yra „humanizacija per metaforas” (M. H. Jacobseno ir S. Marshman terminas).
ENThe dissertation focuses on the problem of adiaphorization in Zygmunt Bauman’s social philosophy. The research is based on Bauman’s works, among which some are regarded as central to the assessment of the philosopheme of adiaphorization and Bauman’s methodological approach. Those are as follows: “Modernity and the Holocaust”, “Social Manipulation of Morality: Moralizing Actors, Adiaphorizing Action”, “A Sociological Theory of Postmodernity”, “Postmodern Ethics”, “Liquid Modernity”, “Consuming Life” and “Collateral Damage”. The dissertation aims to analyze and assess the role of the problem of adiaphorization in Bauman’s social philosophy, to review and systematize the definitions of adiaphorization and its descriptions as well as implications in Bauman’s works and to analyze the consistency of the philosophical premises of Bauman’s philosopheme of adiaphorization. The dissertation examines the results of conflicting marxist and levinasian premises as well as the premises of ethical and epistemological unity and of ethical and epistemological incommensurability converging in the philosopheme of adiaphorization. It assesses the role of metaphors with regard to Bauman’s methodological approach of “liquid sociology” and examines the problems of morality and epistemic functions, suggesting that not only does the term “adiaphorization” signify “moral indifference” but it also means “epistemic indifference”. It is shown that with the help of the liquidity of the philosopheme of adiaphorization and its levinasian premises Bauman’s “liquid sociology” (Mark Davis’ term) is also “humanization through metaphors” (Michael Hviid Jacobsen and Sophia Marshman’ term).
