Etninės kultūros subjektų teisių apsaugos klausimai

LTPastaruoju metu pasaulyje padidėjo susidomėjimas liaudies kultūros nematerialių formų apsauga, įvairios tarptautinės kultūros organizacijos ir šią kultūros sritį puoselėjančios bendruomenės vis garsiau reiškia susirūpinimą dėl esamos padėties ir vis įsakmiau reikalauja šią apsaugą reguliuoti teisinėmis priemonėmis. UNESCO drauge su WIPO (Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija) inicijuoja naujų efektyvių folkloro ir tradicinių žinių tarptautinių teisinių apsaugos priemonių paiešką. ICTM (Tarptautinė muzikos taryba), IOV-IOFA (Tarptautinė liaudies meno organizacija) IMC (Tarptautinė muzikos taryba), Stockholm+5 grupė bei kitos organizacijos siekia atkreipti visuomenės dėmesį į aukščiau minėtas problemas. Kokia grėsmė iškilusi pasaulio kultūroms, jų formų įvairovei? Didžiausią grėsmę kelia ekspansyvus žemo lygio masinės kultūros skverbimasis, jos diktatas ir išsivysčiusių šalių didžiųjų kompanijų vykdomas neteisėtas komercinis išnaudojimas. Norėdamos apginti savo teises, kai kurios valstybės (Tunisas 1967, Bolivija 1968, Čilė, Iranas ir Marokas 1970) patvirtino nacionalinius tradicinės kultūros apsaugos įstatymus. Nors minėtos tradicinės kultūros apsaugos priemonės padėjo sustabdyti ar apriboti neteisėtą folkloro eksploatavimą, tačiau netrukus išryškėjo ribotos autorių teisių taikymo galimybės, jų esminių nuostatų – identifikacijos, autorystės, nuosavybės, ir pan. prieštaravimas tradicinės kultūros prigimčiai. Tada buvo pabandyta sukurti specialų teisinį sui generis apsaugos mechanizmą. UNESCO-WIPO „Provizijų modelis“ (1982), UNESCO „Rekomendacijos, kaip saugoti folklorą“ (1985) tapo svarbiais žingsniai pagrindiniam tikslui pasiekti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lokalinė bendruomenė; Kultūros paveldas; Lokal communities; Protection of culturale heritage.

ENCurrently worldwide interest in protection of non-material forms of folk culture have increased; various international organisations and communities nourishing the present cultural area more and more concern about current situation and definitely request to regulate this protection by involving legal measures. UNESCO together with WIPO (The World Intellectual Property Organization) initiates searching of new effective measures for protection of international rights of folklore and traditional knowledge. ICTM (International council of traditional music), IOV-IOFA (International Organization of Folk Art), IMC (International council of music), Stockholm+5 group and other organizations seeks to focus attention of the society to previously mentioned problems. What threats do worldwide cultures face? The most serious threats are as follows: expansive penetration of low level mass culture, its dictate and illegal commercial attempts of making use being performed by huge companied of developed countries. Seeking to protect their rights, some countries (Tunis 1067, Bolivia 1968, Chile, Iran and Morocco 1970) confirmed national laws on protection of traditional culture. Although measures of protection of traditional culture helped to stop or to restrict illegal exploitation of folklore, however soon limited possibilities of application of copyrights have occurred in line with opposition of their essential provisions, i.e. identification, authorship, property etc towards nature of traditional culture. The intention was to create special legal mechanism of protection sui generis. UNESCO-WIPO „Model of provisions“ (1982), UNESCO „Recommendations on how to protect folklore“ (1985) became the main steps towards this purpose.