LTDisertacijoje nagrinėjamas nesąžiningas mokesčių mokėtojų elgesys patelkiant mikroekonomikos ir eksperimentinės ekonomikos metodus. Allingham ir Sandmo pasiūlyto modelio pagrindu sudaryti trys mikroekonominiai mokesčių vengimo modeliai. Šių modelių esmė – mokesčių mokėtojas turi nuspręsti, kiek pajamų (apyvartos) deklaruoti (o kartu ir kiek mokėti mokesčių), kai egzistuoja tikimybė, kad bus atliktas mokesčių auditas. Modeliai taip pat apima kitus svarbius aspektus – korupcijos veiksnį, t. y. mokesčių mokėtojas ir mokesčių auditorius gali susitarti nuslėpti padarytus pažeidimus, endogeninę audito tikimybę, reputacijos kaštus. Modelių analizė, tiek lyginamosios statikos metodu, tiek ir atliekant optimizacinius skaičiavimus leido įvertinti, kaip keistųsi mokesčių mokėtojo elgesys, kintant atitinkamiems modelių parametrams. Pasitelkiant du iš trijų modelių ir atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančius teisės aktus, buvo atliekamas optimalios vengtinos mokesčių dalies vertinimas. Pagal šių skaičiavimų rezultatus taip pat vertinta, kokia dalis potencialių mokesčių pajamų Lietuvoje netenkama dėl nesąžiningo mokesčių mokėtojų elgesio. Darbe pateikti svarbiausi veiksniai, kurie lemia mokesčių mokėtojo sprendimą dėl mokesčių mokėjimo. Atsižvelgiant į išskirtus veiksnius, teorinių modelių analizės ir skaičiavimų rezultatus, darbe pateiktos rekomendacijos dėl mokesčių administravimo gerinimo keičiant teisės aktus. Disertaciją sudaro: įvadas, trys dalys, išvados, naudotos literatūros šaltinių sąrašas (145 šaltiniai) ir 4 priedai. Disertacijos apimtis, be priedų, sudaro 163 puslapius, įskaitant 12 lentelių, 28 paveikslus.
ENThe object of the research is dishonest taxpayers’ behaviour. It is analysed by using methods of microeconomics and experimental economics. This paper contains three models based on the one suggested by Allingham and Sandmo. The essence of these models – the taxpayer has to decide how much of the income (turnover) to declare (that means paying taxes), when there is a probability of the tax audit. Models also involve other important aspects like corruption factor, i.e. taxpayer and tax auditor can agree to conceal violations, endogenous tax audit probability and reputation costs. Comparative statics of the models, as well as optimisation calculations enabled to evaluate how the behaviour of taxpayer would adjust when certain parameters change. Two of three models were adjusted according to the legislation of Lithuania and used for calculations of optimal level of tax evasion. According to the results of these results potential tax losses in Lithuania due to tax evasion were calculated. This paper also comprises the main factors which influence taxpayer’s decision (not) to evade taxes. According to the factors indicated, analysis of theoretical model and results of calculations, there were recommendations for improvements of tax administration provided. This paper consists of introduction, three main parts and conclusions. It contains 163 pages, excluding annexes, 12 tables, 28 figures. There were 145 references used.