LTVykstant vadinamiesiems aktyvaus ir pasyvaus investavimo debatams, tiek akademinės bendruomenės atstovai, tiek investavimo srities praktikai pasiskirsto į pasyvaus portfelio valdymo strategijos, kurią pagrindžia efektyviosios rinkos hipotezė, šalininkus ir aktyvaus portfelio valdymo strategijos, kurią pagrindžia elgsenos finansų teorijos, gynėjus. Disertacija prisideda prie minėtų debatų mesdama du iššūkius efektyviosios rinkos hipotezei: i) teigiama, kad numanomieji kintamumo indeksai leidžia prognozuoti; ii) teigiama, kad taikant siūlomą portfelio valdymo strategiją gebėjimas prognozuoti gali būti panaudojamas priimtinos rizikos perteklinei grąžai patikimai kurti. Disertacijoje yra sukuriamas ir empiriškai įvertinamas režimų kaitos numanomojo kintamumo turto įkainojimo modelis, kurio naujumas yra egzogeninis režimų ribų įvertinimas, pagrįstas skirtingų trukmių numanomojo kintamumo indeksais. Praktinė darbo reikšmė yra tai, kad prie jau vykstančios diskusijos apie pasyvų ir aktyvų portfelio valdymą prisidedama pateikiant inovatyvią aktyvaus investicijų portfelio valdymo strategiją. Pritaikyta ji leistų patikimai generuoti didesnę investicinio portfelio grąžą. Kartu prisidedama prie diskusijos apie tai, kiek trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais leidžia prognozuoti įvairios trukmės kintamumo indeksų teikiama informacija. Pagaliau sukurtas režimų kaitos numanomojo kintamumo modelis turto valdymo bendrovių ir rizikos draudimo fondų galėtų būti pasitelkiamas kaip priemonė, leidžianti gerinti esamas arba kurti naujas portfelio valdymo strategijas.