Lietuvos ir kaimyninių šalių lietuvių tautybės paauglių tautinio identiteto raiška ir edukacinės formavimo(si) prielaidos

LTDisertacijos tikslas palyginti Lietuvos ir kaimyninių šalių lietuvių tautybės paauglių tautinio identiteto raišką ir išryškinti jo formavimo(si) edukacines prielaidas. Disertaciniu tyrimu atskleista, kad tautinis identitetas visais minėtais lygmenimis (kognityviniuu, emociniu ir elgesio) yra silpnesnis Lietuvoje gyvenančių mokinių. Stipriausią poveikį paauglių tautinio identiteto formavimui(si) turi asmeniniai veiksniai (lytis); tarp prigimtinių veiksnių didžiausią poveikį daro šeima, kurioje vartojama tik gimtoji kalba; tarp paskirtųjų veiksnių reikšmingiausia yra mokykla, suprantama kaip lietuviškos kultūros dalis. Taip pat išryškėjo atsitiktinių veiksnių (garsių asmenybių istorijų, vietos bendruomenių tautiškų veiklų bei visuomeninių projektų) svarba. Tyrimo duomenys leido išskirti šias paauglių tautinio identiteto edukacines formavimo(si) prielaidas: šeimos ir mokyklos dermė; paauglių autentiško dalyvavimo skatinimas veiklose, susijusiose su gimtąja kalba, etnine kultūra, tautos istorija; selektyvus makroaplinkos poveikis (garsių asmenybių istorijos, visuomeniniai projektai). Ugdymo projekto rezultatai patvirtino, kad virtualioje erdvėje įgyvendinta tautinio ugdymo programa su IX–X klasių lietuvių tautybės mokiniais išryškino statistiškai reikšmingus pokyčius kognityviniame ir emociniame lygmenyse.

• Tapatybės ugdymas identiteto ir socialinio identiteto teorijų kontekste. Scientific research in education. Vol. 2. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. P. 15-22.
• Tapatumo paieškos ir ugdymas paradigminės dichotomijos konflikte. Pedagogika. 2019, 135, p. 85-101.