Agroaplinkos išorinių padarinių vertės integravimas į žemės ūkio produktyvumo vertinimą

LTTemos aktualumas. Žemės ūkio gamyba, kaip žinoma, daro įtaką aplinkai ir ekosistemos elementams, tokiems kaip dirvožemis, oro ir vandens kokybė, kraštovaizdis bei bioįvairovė, kuri pasireiškia kaip teigiami arba neigiami išoriniai padariniai. Dėl kombinuoto žemės ūkio gamybos pobūdžio, kai kartu su prekinių gėrybių gamyba atsiranda neigiamų išorinių padarinių, kyla aplinkos problemų, tokių kaip: vandens užterštumas dėl cheminių trąšų, pesticidų ir herbicidų naudojimo; dirvos erozija; biologinės įvairovės nykimas; ir kitos. Kita vertus, atsiranda ir teigiamų išorinių padarinių, kaip antai: patrauklus agrarinis kraštovaizdis; išsaugota augalijos ir gyvūnijos įvairovė; ir kiti. Žemės ūkis, kaip agroekosistema, gamybos procese naudoja daugiau gamtinių išteklių nei kitos ekonominės veiklos sritys ir kuria ne tik produktus ir paslaugas rinkai, bet ir rinkoje neparduodamas gėrybes. Visi šie išoriniai padariniai dažnai neįvertinami rinkos verte. Pagal agroekosistemos analizės metodo koncepciją, žemės ūkio produktyvumas yra vienas iš keturių kertinių agroekosistemos bruožų, atspindinčių jos funkcionavimo esmę. Tradicinis produktyvumo ir jo augimo žemės ūkyje vertinimas, paremtas vien tik rinkos verte išmatuotais produkcijos ir sąnaudų kintamaisiais, yra ribotas, kadangi, kaip minėta, žemės ūkio veikloje šalia prekinių gėrybių ir paslaugų dar kuriamos viešosios gėrybės (kitaip tariant, teigiami išoriniai padariniai) ir atsiranda neigiamų išorinių padarinių. Dėl to tradiciniu būdu apskaičiuotas žemės ūkio produktyvumas ir jo augimas yra nepagristai sumažintas ar padidintas. Siekiant korektiškiau jį išmatuoti, turėtų būti atsižvelgta į žemės ūkio išorinį poveikį aplinkai, dirvožemiui, vandens kokybei, biologinei įvairovei ir kt.

ENRelevance of the topic. Agricultural production has an impact on the environment and ecosystem elements such as soil, quality of air and water, landscape and biodiversity, which occurs as positive or negative externalities. Joint production in agriculture involving negative externalities occurring along with the production of commodity goods, has led to emergence of a series of environmental issues: water pollution caused by the use of chemical fertilizers, pesticides and herbicides, soil erosion, loss of biodiversity, etc. On the other hand, there are positive externalities such as beautiful agricultural landscape, preserved diversity of flora and fauna, etc. Agriculture, as an agroecosystem, uses more natural resources for production process than any other economic activities and creates not only marketed goods and services, but non-marketed goods and services as well. All of these externalities are not accounted for in the market economy. The agroecosystem analysis method views agricultural productivity as one of four agroecosystem properties which reflects the essence of its functioning. Conventional measurement of productivity and its growth in agriculture is based solely on output and input variables measured in market prices and is limited because, as mentioned above, positive and negative externalities are created jointly with the commodity goods and services in the agricultural activities. As a result, conventionally measured agricultural productivity and its growth are unreasonably either overestimated or underestimated. In order to measure it more correctly, the agricultural external impact of agricultural externalities on the environment, soil, quality of water, biodiversity, etc. should be considered.