Galių persiskirstymas edukacinėje sąveikoje produktyviojo mokymosi sąlygomis: grindžiamoji teorija

LTŠiuolaikinės visuomenės pripažįsta, kad švietimas yra visuomenės ir kiekvieno jos nario socioekonominės gerovės pagrindas, todėl kuriama ugdymosi modelių, pedagoginių sistemų, orientuotų į švietimo prieinamumo didinimą, jo dalyvių poreikių ir galimybių atlieptį, įvairovė. Vienas iš tokių ugdymosi modelių yra produktyvusis mokymasis, kuris remiasi savita teorine prieiga bei metodų sistema ir, derindamas mokymąsi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose, išplečia eduakcines aplinkas, įtraukia naujus ugdymosi proceso dalyvius – praktinio mokymosi vietų vadovus – ir tradiciškai suprantamą pedagoginę sąveiką išplečia iki edukacinės sąveikos. Toks ugdymosi procesas ypač patraukliu tampa mokymosi nesėkmes patyrusiems paaugliams ir yra mokslininkų ir politikų rekomenduotinas kaip veiksminga ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimo priemonė. Disertacijoje analizuojama, kaip kuriasi edukacinė sąveika produktyviojo mokymosi sąlygomis. Disertaciniam tyrimui pasirinkus grindžiamosios teorijos metodologiją, Strauss ir Corbin (1990, 2008) versiją, remiantis empiriniais duomenimis, buvo sukurta substantyvioji edukacinės sąveikos produktyviojo mokymosi sąlygomis kūrimosi teorija – Galių persiskirstymas: „Mokytojai mokosi su mokiniais kartu“. Sukurta grindžiamoji teorija praturtina edukologijos mokslą ir atveria naujas galimybes ją taikyti kuriant ir diegiant mokymosi nesėkmes patyrusių mokinių ugdymosi strategijas, įgyvendinant edukacines inovacijas Lietuvos švietimo sistemoje įvairiais lygmenimis, kuriant ir plėtojant ugdymosi modelių įvairovę ne tik bendrojo ugdymo, bet ir profesinio, suaugusiųjų mokymosi sistemoje, keičiant visuomenės požiūrį į mokymosi nesėkmių ir ugdomosios sąveikos fenomeną, brėžia gaires tolesniems moksliniams tyrinėjimams.