Tarp istorijos ir politikos: atminimo kultūrų formavimas(is) Kaliningrado mieste 1989-2014 metais

LTDisertacijoje analizuojama atminimo kultūrų kaip praeities vaizdinių, naudojamų viešose erdvėse ir medijose raiška Kaliningrado mieste, atsižvelgiant į 1989–2014 m. vykusius įvairius politinius ir geopolitinius procesus. Atminimo kultūrų teorijos taikymas Rytų Europos miestų atvejams įgalino ištirti atminimo kultūrų formavimo(si) atvejo specifiką Kaliningrado mieste ir ją sąlygojančius faktorius. Perestroikos laikotarpiu visuomenėje pasklidęs susidomėjimas praeitimi ir sovietinio laikotarpio tradicinių naratyvų koegzistavimas / konkurencija lėmė nehomogeninį atminimo kultūrų formuojamą santykio su praeitimi Kaliningrado mieste turinį. Šio turinio formuotojai – aktyvios visuomenės grupės – atminimo kultūrų formavimo(si) praktikoje įprasmino tam tikrus ikikarinio Kenigsbergo miesto kultūros paveldo simbolius. Istorijos ir politikos sąveika XXI a. pradžioje, suintensyvinusi Rusijos Federacijos simbolinį įsitvirtinimą Kaliningrado mieste paveikė atminimo kultūrų formavimo(si) turinį, užpildant jį Rusijos galios vaizdinį palaikančiais simboliais. Miesto erdvėje iškilę nauji paminklai ir statiniai iš dalies užgožė „vokiškosios miesto praeities“ aktualizavimo faktorių atminimo kultūrų terpėje. Atminimo kultūrų formavimo(si) Kaliningrado mieste unikalumas Rusijos Federacijos kontekste pasireiškė Rusijos istorijos politikos modelio modifikacijomis, priderinant tam tikrus lokalius miesto praeities segmentus („Kenigsbergo šturmo“ įsiužetinimas, Kenigsbergo istorinio paveldo fragmentinė panauda, konsoliduojantis kaliningradiečius filosofo Imanuelio Kanto įvaizdis ir kt.).